Sportinė radiopelengacija

Lapių medžioklė (sportinė radiopelengacija, angl. Amateur Radio Direction Finding – ARDF) – orientavimosi ir radijo sporto šaka, kurioje sportininkai, naudodamiesi kryptiniais radijo imtuvais (radiopelengatoriais), žemėlapiais ir kompasais, miške ieško paslėptų mažos galios siųstuvų – lapių.

Pagal Tarptautinės radijo mėgėjų sąjungos (IARU) taisykles varžybos vyksta keturiose rungtyse – radioorientavimosi (foksoringo), sprinto ir dvejose “klasikinėse”. Foksoringo rungtyje dalyviai ieško nuolat veikiančių mažos galios radijo siųstuvų, kurie girdimi iš nedidelių sričių, pažymėtų žemėlapyje. Sprinto rungtyje ieškoma kelių grupių radijo siųstuvų, veikiančių skirtingais dažniais. Kiekvieną grupę sudaro penki siųstuvai, veikiantys paeiliui po 12 s (pasikartojančio ciklo trukmė yra 1 min.). “Klasikinėse” rungtyse penki siųstuvai veikia paeiliui po 1 min. (pasikartojančio ciklo trukmė yra 5 min.). Visose rungtyse finišo koridoriaus pradžioje atskiru dažniu nuolat veikia radijo švyturys. Foksoringo ir sprinto rungtyse naudojami 80 m ilgio radijo bangų ruožo siųstuvai, o “klasikinėse” rungtyse – 80 m ir 2 m ilgio radijo bangų ruožo siųstuvai. Pastarajame bangos ilgio ruože radijo bangų sklidimą trikdo vietovės reljefas, augmenijos bei dirvos nevienalytiškumas, todėl tikslią kryptį į lapę nustatyti ne visuomet yra lengva.

Siųstuvai siunčia šaukinį Morzės abėcėle: pirmas – MOE, kiti atitinkamai – MOI, MOS, MOH ir MO5, finišo švyturys – MO. Klasikinėse rungtyse siųstuvai vietovėje žymimi orientavimosi sporte naudojama baltai oranžine prizme. Visose rungtyse naudojamas elektroninio atsižymėjimo įtaisas (IARU rekomenduoja SI atsižymėjimo sistemą) arba komposteris. Startas ir finišas įrengiami skirtingose vietose. Klasikinėse rungtyse atstumas tarp “lapių” turi būti ne mažesnis kaip 400 m, nuo miško krašto – ne mažiau 150 m, o nuo starto iki artimiausios “lapės” – ne mažiau kaip 750 m.

Laimi tas, kuris per trumpiausią laiką suranda visas reikiamas „lapes“. Sportininkai rungtyniauja keliose vyrų ir moterų amžiaus grupėse, kurioms nustatomas skirtingas “lapių” skaičius ir trasos ilgis. Šiai sporto šakai yra būtinas geras fizinis pasirengimas, orientavimosi sporto įgūdžiai (naudojimasis žemėlapiu ir kompasu), taktinė patirtis (pasirenkant lapių radimo eiliškumą ir optimalų maršrutą) bei gera radiopelengatorių konstrukcija.

Lietuvoje “lapių medžioklės” varžybos rengiamos nuo 1958 m. Lietuvos sportininkai yra iškovoję daug apdovanojimų Europos ir pasaulio čempionatuose.

3.5 MHz siųstuvų (“Lapių”) ieškojimo metodika

Trumpai apie imtuvus: 3.5 MHz “Lapių” medžioklės imtuvai dažniausiai turi įjungiklį ir stiprinimo bei dažnio reguliavimo

rankenėlę, prie kurios yra žymės - 3.5 …3.55 …3.6. Krypties į siųstuvą (“lapę”) nustatymui svarbiausi imtuvo elementai yra dvi antenos: lankelis (arba feritinė) ir vertikalus stiebelis.

3.5 MHz “Lapių” ieškojimo metodika:

1. Įsijungiame imtuvą.

2. Stiprinimo rankenėlę pastatome į maksimalią padėtį.

3.Dažnio rankenėlės pagelba surandame reikiamo siųstuvo dažnį pvz.3.58 ir išgirstame jos signalus, pvz. Ta ta ta ta ta ti (Tai 1-ji “lapė”), arba: ta ta ta ta ta ti ti ( Tai 2-ji “lapė”), arba: ta ta ta ta ta ti ti ti (Tai 3-ji “lapė”), arba: ta ta ta ta ta ti ti ti ti

(Tai 4-ji “lapė”), arba: ta ta ta ta ta ti ti ti ti ti (Tai 5-ji ‘lapė”), arba ta ta ta ta ta (Tai finišo „lapė”).Jei nepavyksta išgirsti, reikia

pasisukti kita kryptimi.

4. Su stiprinimo reguliavimo rankenėle nustatome “lapės” signalą minimaliam, bet maloniam girdimumui.

5. Orientuojame imtuvo anteną (lankelį) lygiagrečiai savo krūtinės ir, sukdamiesi kartu su imtuvu, surandame tokią imtuvo padėtį,

kurioje “lapės” signalas girdimas minimaliai (silpniausiai). Nuo šios padieties imtuvą sukant į kairę ir į dešinę signalas turi sustiprėti.

6. Kad nustatyti, ar “lapė” yra prieš mus, ar už mūsų nugaros, pasinaudojame stiebeline antena. Tam tikslui paspaudžiame

jos įjungimo mygtuką ir pasukame imtuvą 90 kampu - rėmeliu statmenai į krūtinę.Neatleisdami mygtuko pasiklausome siųstuvo signalo

stiprumą ,kai krypties nustatymo žymė ant imtuvo yra nuo mūsų į priekį ir, imtuvą apsukus 180 - tai yra - atgal. Kuria žymės kryptimi

signalas yra stipresnis, ten ir yra mūsų ieškoma “lapė”. Atleidžiame “lapės” krypties nustatymo mygtiką ir, pasukę imtuvą į p. 5

nurodytą padėtį (lankelis lygiagrečiai krūtinei), bėgame p.6 nustatyta kryptimi, kurią sekame girdimo “lapės” signalo minimumu. Imtuvu

ir kompasu nustatome kryptį – pelengą į kiekvieną “lapę” ir iš esamo taško stiklografu specialiame planšete nubrėžiame jų kryptis.

Taigi, ruošiantis “Lapes” ieškoti miške sportininkas privalo turėti ne tik radijo imtuvą, ausines, bet ir specialų planšetą žemėliapiui įsidėti,

kompasą orientavimuisi vietovėje ir stiklografą plašetoje užsibrėžti kiekvienos “lapės” kryptį iš pelenguojamo taško.

Jei “lapė” dirba ištisai, tai atidžiai ir pastoviai sekdami minimalaus (silpniausio ) signalo kryptį, greitai rasite ieškomą “lapę” .

Jei “lapė” dirba seansais pvz.(minutę dirba ir keturias tyli), tai per darbo minutę pagal p.3-p7 nusistatome jos kryptį ir

pasižiûrime kokį azimutą rodo kompaso rodyklė. “Lapei” nustojus dirbti toliau 4 minutes bėgame nustatyta kryptimi, pagal

kompasą arba intuiciją. Jei tiksliai išlaikysime nustatytą bėgimo kryptį, tai “lapę” galėsime rasti ir ne seanso metu. Jei ne, ieškomą

“lapę” pavyks surasti sekančių seansų darbo metu. Anelogiškai surandame visas reikiamas “lapes”. Taigi, sportininkas privalo turėti

ne tik radijo imtuvą, ausines, bet ir specialų planšetą žemėliapiui įsidėti, kompasą orientavimuisi vietovėje ir stiklografą plašetoje

užsibrėžti kiekvienos “lapės” kryptį iš pelenguojamo taško.

7.Pirmosios pamokos pradedantiems sportininkams: Rekomenduojama atlikti aikštelėje, panaudojant sprintinę “lapę”,

kuri gali dirbti klasikos, sprinto ar foxoringo režimais, nepertraukiamai ar sensais.”Lapė” nustatoma nepertraukiamu darbo režimu ir

iškelta antenna pastatoma 10 – 20 m. arba norimu atstumu nuo sportininkų.

8. Sportininkai stovėdami vietoje pagal p.1 – p.6 sureguliavę imtuvus nustato kryptį į “lapę” ir eidami ar bėgdami link jos įsitikina,

kad signalas stiprėja. Tuo atveju artėjant prie “lapės” stiprumo reguliavimo rankenėle reikia pastoviai silpninti priimamą signalą.

Tą patį pratimą reikia atlikti užmerktomis ar užrištomis akimis.Tuo atveju sportininką turi lydėti treneris ar kitas asmuo.

Tai reikia padaryti ir žingsniu ir bėgte keletą kartų. Pratimą galima atlikti ir su keliomis”lapėmis”.Tuo atveju jos turi siųsti skirtingo dažnio signalus.

“Lapei” dirbant seansais klasikos režimu (1 min.-signalas yra, 4 min. – signalo nėra) kryptį nustatyti į ją per 1 min. pavyks lengvai.

.“Lapei” dirbant SPRINTO režimu (12 sek.-signalas yra, 48 sek. – signalo nėra) kryptį nustatyti į ją per 12 sek. bus sunku –

prireiks .daug treniruočių. Pratimą galima atlikti su vienodo dažio “lapėmis”. 7 ir 8 pratimus galimą panaudoti ir pradedančiųjų varžybose.

Foxoringo režimu “lapės” – vadinami “Švyturiai” siunčia labia silpną signalą. Su vidutinio jautrumo sportiniu imtuvu

Švuturių signalas girdimas tik Iš 250 m.atstumo. Tam reikalinga turėti ir orientavimosi miške gerų įgūdžių ir išgirsti silpnus signalus.

144 MHz siųstuvų (“Lapių”) ieškojimo metodika

Trumpai apie imtuvus: 144 MHz “Lapių” medžioklės imtuvai dažniausiai turi įjungiklį ir stiprinimo bei dažnio reguliavimo

rankenėlę, prie kurios yra žymės - 144 …145 …146. Krypties į siųstuvą (“lapę”) nustatymui svarbiausias imtuvo elementas yra antena,

kurią sudaro du, trys arba keturi elementai (metalinės juostos) įtvirtinti skersai imtuvo korpuso. Priekinis elementas yra trumpiausias.

Nustatant kryptį į siųstuvą (“lapę”) imtuvas laikomas horizontaliai, priekiu (trumpiausiu elementu) nuo savęs.

144 MHz “Lapių” ieškojimo metodika:

1. Įsijungiame imtuvą, laikome jį horizontaliai, priekiu nuo savęs.

2. Stiprinimo rankenėlę pastatome į maksimalią padėtį.

3.Dažnio rankenėlės pagelba surandame reikiamo siųstuvo dažnį (pvz.)144,0 ir išgirstame jos signalus. Jei “lapės” nepavyksta išgirsti, reikia pasisukti kita kryptimi, arba tai daryti pakėlus imtuvą virš galvos.

4. Su stiprinimo reguliavimo rankenėle nustatome “lapės” signalą minimaliam, bet maloniam girdimumui.

5. Orientuojame imtuvo anteną horizontaliai priekiu nuo savęs ir, sukdamiesi kartu su imtuvu surandame (pelenguojame )

tokią jo padėtį, kurioje “lapės” signalas girdimas maksimaliai (stipriausiai). Nuo šios padėties imtuvą sukant į kairė ir į dešinę signalas

turi susilpnėti, o pasukus 180 laipsnių - beveik visiškai nutilti. Maksimalaus signalo kryptis atitinka siųstuvo (“lapės” ) kryptį.

Jei “lapė” dirba ištisai, bėgdami nustayta kryptimi, imtuvą sukinėdami į šalis, tai yra atidžiai ir pastoviai sekdami

maksimalaus (stipriausio ) signalo kryptį, greitai rasite ieškomą “lapę” .

Jei “lapė” dirba seansais pvz.(minutę dirba ir keturias tyli), tai per darbo minutę pagal p.3-p5 nusistatome jos kryptį ir pasižiūrime

kokį azimutą rodo kompaso rodyklė. “Lapei” nustojus dirbti toliau 4 minutes bėgame nustatyta kryptimi, pagal kompasą arba intuiciją.

Jei tiksliai išlaikysime nustatytą bėgimo kryptį, tai “lapę” galėsime rasti ir ne seanso metu. Jei ne, sekančių seansų - darbo metu

pavyks ieškomą “lapę” surasti. Anelogiškai surandame visas reikiamas “lapes”.

Šios rungties “lapių” ieškojimas turi daug savitumų dėl galimų 144 MHz siųstuvo spinduliuojamų radijo bangų atspindžių.

Dėl šios priežasties imtuvas gali rodyti kelias “lapės” kryptis, iš kurių teisinga yra viena.

Sėkmingam 144 MHz “lapių” ieškojimui naudingi šie patarimai:

1.Venkite pelenguoti daubose, žemumose, nes daugiau bus atspindžių;

2.Patogiausias pelengavimas - atvira, kuo aukštesnė vieta;

3.Kuo aukščiau imtuvo antena, tuo stipresnis tiesioginis “lapės” signalas, o atsispindėjęs signalas

mažai priklauso nuo antenos aukščio. Tad dažnai imtuvą naudinga pakelti virš galvos ir pasižiūrėti jo orientavimo kryptį;

4.Negalima pelenguojant imtuvą laikyti priekiu aukštyn, reikia imtuvą laikyti priekiu truputi žemyn;

5.Taigi labai svarbu žinoti kokioje vietoje ir kaip laikyti imtuvą pelenguojant “lapę”;

6. “Lapės” signalo garsumas keičiasi ne tik dėl imtuvo pasukimo, bet ir

dėl sportininko judėjimo. Jei garsas keičiasi kiekvienu žingsniu, esant stipriam signalui geriau,pasirinkus

aukštesnę atvirą vietą, trumpam sustoti ir nustatyti “lapės” kryptį;

7.Tiksliausia “lapės” kryptis bus ta, kuri dominavo visą jos darbo seansą;

8.Nevengti patikrinti “lapės” kryptį ir laikant imtuvą elementais vertikaliai;

9.Galima pasinaudoti ir pelengu pagal “minimumą” - imtuvo elementų

galais į priekį ištiesta ranka, imtuvo priekiu aukštyn. Tačiau arti “lapės” geriau pelenguoti pagal “maksimumą”.

10.Visais pelengavimo atvejais reikia akimis stebėti imtuvo antenos

padėtį ir kryptį, nes rankos orientaciją nežiūrint galima įvertinti neteisingai;

11.Kai kada krypties tikslumo įvertinimui verta užmerkti akis.

Sportininkų ruošimas

Sportinės radiopelengacijos ir radijo bangų spinduliavimo šaltinių

suradimo pagrindai

Sportininko uždavinys radiopelengacijoje – radijo imtuvo pagelba per trumpiausį laiką surasti „lapes“, pasinaudojant jų siųstuvų signalais. „Lapės“ – miške paslėpti mažos galios radijo siųstuvai, šalia kurių įrengtos trikampės prizmės su atsižymėjimo įrenginiu. Pagrindinis siųstuvo suradimo principas – radiopelengacija, kuri turi eilę ypatybių. Pirmiausia, siųstuvas („lapė“) dirba 1 minutę per kiekvieną 5 minutes. Antra, per kelias sekundes reikia gauti kiek galima tikslesnį pelengą (kryptį) į „lapę“, o jos darbo seanso metu pagal siųstuvo signalą gauti maksimumą informacijos apie „lapės“ vietą. Be to „lapės“ paiešką apsunkina įvairaus pobūdžio reljefa, radijo bangų atspindžio šaltiniai ir aplinkos netolygumas. Trečia, stengimasis sumažinti sportinių imtuvų matmenis, masę ir kainą, priveda prie jų instrumentinių paklaidų padidinimo.

1. Elektromagnetinis laukas ir jo charakteristikos

Įvairios informacijos perdavimas radijo ryšio metu atlekamas elektromagnetinių bangų pagelba, kurias sudaro radijo siųstuvo į erdvę spinduliuojamas elektromagnetinis laukas. Elektromagnetinis laukas – tai elektrinio ir magnetinio laukų savitarpio junginys, charakterizuojami elektrinio E ir magnetinio H laukų stiprumo vektoriai.Vektoriai E ir H yra tarpusavyje statmeni, o taip pat statmeni elektromagnetinės energijos sklidimo krypčiai Z (1 pav.).Vektorių E ir H amplitudžių pasiskirstymas sklidimo kryptimi fiksuotu laiko momentu , ir jų amplitudės kitimas laike bet kuriame fiksuotame erdvės taške yra sinusoidės charakterio. Elektrinio E ir magnetinio H laukų stiprumo vektorių kryptis žemės paviršiaus atžvilgiu charakterizuojama elektromagnetinio lauko poliarizacija. Elektromagnetinių bangų poliarizaciją nusako elektrinio lauko stiprumo vektoriaus E orientavimasis jų (bangų) sklidimo plokštumos atžvilgiu. Sklidimo plokštuma – tai plokštuma statmena žemės paviršiui ir išsidėsčiusi bangų sklidimo kryptimi.Kampas tarp vektoriaus E ir bangų sklidimo plokštumos vadinamas poliarizacijos kampu. Bendru atveju jis gali būti bet koks.Tačiau priimta skirti vertikaląją ir horizontaliąją elektromagnetinio lauko poliarizaciją. Vertikali poliarizacija – kai vektorius E randasi elektromagnetinių bangų sklidimo plokštumoje, tai yra statmenas žemės atžvilgiu (vertikalus). Horizontali poliarizacija – kai vektorius E su sklidimo plokštuma sudaro statų kampą, tai yra lygiagretus žemės paviršiau (horizontalus).Elektromagnetinės bangos taip pat charakterizuojamos bangos spinduliu ir frontu. Bangos spinduliu vadinama linija, pagal kurią sklinda elektromagnetinė banga. Bangos frontu vadinama geometrinė vieta taškų, kurioje elektromagnetinių bangų fazė vienoda. Sportininkas, žinodamas elektromagnetinių bangų ypatybes gali žymiai padidinti pelengavimo tikslumą.

2. Kaip padidinti pelengavimo tikslumą 2m. radijo bangų rungtyje

Techninis pelengavimo tikslumas priklauso nuo pelengatoriaus kokybės. Čia apžvelgsime techninius sportininkų veiksmus, kuriuos sportininkas turi žinoti ir panaudoti, jei nori sekmės varžybose. 1. Pasirenkant pelengavimo užbaigimo vietą, reikia vengti patekti į „radijo šešėlį“, atsirandantį lomose, daubose, už kalvų, nes ultratrumposios radijo bangos sklinda tiesia kryptimi (2 pav.). „Radijo šešėlio“ srityje siųstuvo signalas gali būti priimtas nuo atsispindinčio objekto, dažnai labai stiprus, ir pelengavimo paklaida gali būti iki 180 kampo laipsnių. Patogiausia pelengavimo vieta šiuo atveju – aukščiausia aplinkos vieta, geriau atvira, laisva nuo atspindžių šaltinių (medžiai, elektros perdavimo linijos). 2 pav. tinkamiausia vieta - . 1, netinkamiausia - 2.

2. Kuo aukščiau radijo imtuvo antena, tuo stipresnis yra tiesioginis „lapės“ signalas.Atsispindėjusio signalo stiprumas mažai priklauso nuo aukščio, kadangi dažniausiai atspindžio šaltiniai yra tiesioginio matomumo ribose. Tokiu būdu, laikant imtuvą aukščiau, susidaro didesnis skirtumas tarp tiesioginio ir atsispindėjusio signalo, todėl padidėja pelengavimo tikslumas.Pasakytą iliustruoja 3-čia sportininko padėtis (2 pav.). Sportininkas randasi ant „radijo šešėlio“ ribos, todėl tiesioginio signalo stiprumas priklauso nuo kiekvieno antenos aukščio centimetro, bet antenos aukštis beveik nedaro įtakos atsispindėjusio signalo stiprumui. 3. Į pelengavimo tikslumą atspindžių atveju turi įtakos ir imtuvo antenos polinkio kampas. Klaidinga anteną laikyti priekiu pakėlus į viršų, nes tuo atveju ji „žiūri“ ne į horizontą, o į atspindžių šaltinius – medžių kraštus. Šiuo atveju geriausia anteną truputi palenkti žemyn, tiesioginio ir atsispindėjusio signalų santykis bus didžiausiais, tai yra atsispindėjęs (nepageidaujamas) signalas bus susilpnintas. 4. Žinodamas radijo bangų sklidimo ypatumus sportininkas gali įvertinti pelengavimo klaidas įvairiose situacijose ir pelengavimo patikimumą. 5. 2m. diapazono radijo bangų siųstuvai paprastai spinduliuoja horizontalios poliarizacijos radijo bangas. Tačiau radijo bangoms sklindant jų poliarizacija gali pasikeisti, nes vertikalios poliarizacijos bangų atspindžio šaltinių daugiau, nei horizontalių. Be to, siųstuvo antenos dipolių galų kryptimi gali spinduliuoti vertikaliai poliarizuotas bangas. Tuo atveju, pelenguojant su imtuvu, kaip horizontalios poliarizacijos bangas (imtuvą laikant horizontaliai) sportininkas priima bangas iš dviejų krypčių (3 pav.), stipriai „sudrumstas“, galimai ir nesimetriškas ir išsidėsčiusias 60-120 laipsnių kampu. Todėl kiekvieną kartą labai naudinga patikrinti priimamų radijo bangų poliarizaciją pasukant imtuvą antenos elementais vertikaliai vertikalios poliarizacijos bangų priėmimui ir užpelenguojame tiesioginį siųstuvo signalą, kurio sklidimo kryptis randasi tarp diejų paminėtų. 6. Priimamo signalo stiprumas „lapės“ darbo seanso metu gali keistis ne tik dėl antenos pasukimo pelenguojant, bet ir dėl sportininko vietos pakeitimo bėgant. Tokiose sąlygose, kai priimamo signalo stiprumas keičiasi kiekvienu žingsniu, geriau trumpam sustoti atvirose aukštesnėse vietose (jei tokia yra), kur signalo stiprumas maksimalus. 7. Pelengą,gautą iš vienos vietos, galima skaityti tikru, jei esame grantuoti, kad į „lapę“ yra tiesioginis matomumas (bet ir tai ne visada (2 pav.). Įvertinant tai reikia pilnai panaudoti visą jos darbo laiką, vidurkinant pelengus, nustatytus iš patogesnių aukštesnių vietų imtuvą palaikant ir horizontaliai ir vertikaliai „žiūrinčiais“ vibratoriais. 8. Kai priimamų signalų poliarizacija horizontali (signalas žymiai susilpnėja arba visiškai pradingsta laikant imtuvą vibratoriais vertikaliai) ir nėra stiprių atspindžių, tikslu padidinti pelengavimo tikslumą, kaip iš toli, taip ir iš arti, pavyzdžiui seanso gale, kai nesuspėsi nubėgti iki „lapės“, naudinga pelenguoti „pagal minimumą“ – tai yra vibratoriais statmenai į krūtinę, pasyviuoju žemyn. Jei pelenguojant „pagal minimumą“ pelengas yra gautas iš kelių vietų, tai jis yra tikslesnis nei „pagal maksimumą“.Tai ypač naudinga atlikti imtuvais su nestipriu maksimumu. Tačiau arti „lapės“ geriau pelenuoti maksimumu, nes tuo atveju brangi kiekviena sekundė, o „minimumas“ reikalauja daugiau laiko. 9.Didelės paklaidos gali atsirasti net ir esant vieninteliam aiškiam maksimumui dėl to , kad sportininkas neteisingai laiko imtuvą arba nežiūri į anteną tuo momentu, kai ji nukreipta į siųstuvą. Ir tuo atveju matosi kaip sportininkas į „lapę“ juda ne tiesiai, o spirale, sukiodamas anteną virš galvos. Tuo atveju jis kryptį nustato ne akimis, o rankomis, kaip užrištomis akimis. Bet ranka gali labai klysti (tai galima patikrinti, ieškant užrištomis akimis). Todėl ir iš toli,ir iš arti anteną geriau laikyti aukščiau, bet prieš akis (jų lygyje arba šiek tiek aukščiau), kad bet kuriuo momentu matytumei anteną ir kai priiminėji signalą ir apsprendi kryptį. 10. Kai kada, nustatant kryptį naudinga užmerkti akis ir atsimerkti suradus maksimumą ar minimumą. Taip galima išvengti savo subjektyvių klaidų ir sukoncentruoti daugiau dėmesio į krypties nustatymą.

3.Kaip nustatyti pelengų susidvejinimą arti galingos „lapės“ 2m. rungtyje.

Pelengų susidvejinimas (4 pav.) gali įvykti, kai yra blokuojami imtuvo aukšto dažnio

stiprintuvo (ADS) pirmieji laipsniai nuo stipraus signalo, garso sumažinimas dažniausiai teigiamo efekto neduoda. To rezultate sportininkas gali nueiti į šoną nuo „lapės“ pagal vieną iš maksimumų, prarasdamas net kelis ciklus. To galima išvengti tik išjungiant ADS, kas imtuve ir turėtų būti numatyta.

4.Kokios priemonės įgalina sumažinti paklaidas pelenguojant 80m.diapazone

Negalvokite, kad esant imtuvo paklaidoms yra tik anelogiškos sportininko paklaidos ir nepriklauso nuo 80m. bangų sklidimo sąlygų. Jei sportininkas žino šias sąlygas, tai daugeliu atveju gali įvertinti pelengo patikimumą išvengiant didelių klaidų. 1. Labai svarbu pasirinkti pelengavimo vietą. Geriaqu, kad ji būtų lygi, atvira, vienalytė, atokiau nuo didelių medžių, šlaidų, elektros perdavimo linijų, geležinkelių, ežerų kranto (vidury balos pelenguoti galima), autostradų, tiltų, vamzdynų, metalinių tvorų, pastatų ir kitų perspinduliuotojų virš ir po žemės. Jei nepavyko pelenguoti gerose sąlygose paklaidas reikia įvertinti tolimesniuose veiksmuose arba braižant pelengus planšetėje. Paklaida yra minimali, kai pelengas yra statmenas į nurodytas kliūtis. Kitais atvejais reikia turėti omenyje, kad pelengas krypsta žemyn, link vandens telkinio, geležinkelio ir t.t. ir įvertinti brėžiant pelengą ar pasirenkant tolimesnio bėgimo kryptį. 2. Imtuvas laikomas prieš save pusiau sulenkta ranka, anteną – vertikaliai, taikiklis akių lygyje, tai yra rėmelio ašis nukreipta į „lapės“ anteną. 3. Mažesnę paklaidą padarysite jei fiksuosime vidurkį pelengų,gautų iš įvairių vietų. 4. Pelengas bus tikslesnis, jei jis gautas stipraus ir aiškaus minimumo momentu, kai esame įsitikinę, kad radijo bangų poliarizacija vertikali (tuo atveju pakreipus imtuvo rėmelį horizontaliai signalas žymiai susilpnėja arba dingsta visiškai). 5. Esant vyraujančiai horizontaliai priimamo signalo poliarizacijai, o taip pat esant neryškiam minimumui, reikia fiksuoti kelis pelengus „pagal maksimumą“ , kad išvengti didelių poliarizacinių paklaidų. Kaip pastebėti 80 m. bangų vyraujančią horizontalią poliarizaciją. Horizontalios poliarizacijos signalo požymiai yra: neaiškus minimumas ir jo priklausomybė nuo rėmelio plokštumos pasvirimo kampo, sunkus krypties (pirmyn/atgal) nustatymas, nesurišta su mažu atstumu iki siųstuvo. Kadangi minėti požymiai gali pasireikšti bet kada, sportininkas kiekvieną seansą turi tikrinti signalo poliarizaciją kiekvienai lapei. Tuo tikslu reikia palyginti signalus pelenguojant „lapę“ vertikalioje ir horizontalioje imtuvo padėtyje. Jei laikant imtuvą horizontaliai signalo stiprumas sumažėja nežymiai, tai signalizuoja horizontalios poliarizacijos buvimą, jei garsas sustiprėja, tai rodo, kad dominuoja horizontali elektromagnetinių bangų poliarizacija. Horizontaląją poliarizaciją geriau aptiksime imtuvą pakreipę rėmelio antena horizontaliai ir kairiąja ranka laikydami už stiebelio, kuris turi būti įjungtas. Apsisukdami kelis kart aplink surandame garso maksimumą. (5 pav.), tai yra „lapės“ pelengą. Horizontalios poliarizacijos signalo minimumas gali sudaryti 90 kampinių laipsnių paklaidą.. Taigi tokiais atvejais pelenguojame maksimumu. Pelenguoti „pagal maksimumą“ 80m. rungtyje reikia pereiti nedelsiant, kai nejaučiamas (dargi dėl neaiškių priežasčių) arba kai pastebėtas horizontalios poliarizacijos signalas. Pelengavimas „pagal maksimumą“ labai naudingas arti „lapės“ (iki 10 m.) esant bet kokiai radijo bangų poliarizacijai. Tuo atveju įjungus stiebelį ir ištiesta ranka laikant imtuvą pasvirusį į priekį 45 laipsnių kampu patikriname pelengą pirmyn ir apsisukę atgal, tai ledžia jausti atstumą arti esančios „lapės“.

5. Nuo ko priklauso pelengavimo tikslumas

Pelengavimo tikslumas priklauso nuo imtuvo paklaidų, nuo nuo subjektyvių sportininko klaidų ir nuo bangų sklidimo sąlygų. Imtuvo paklaidos sumažinamos simetrizuojant jo įėjimo grandines, pašalinant antenos efektą, panaudojant ekranus ir filtrus, sumažinant triukšmų lygį imtuve. Subjektyvios sportininko klaidos: trūksta patirties, žinių, treniruotumo stoka, psichikos savybės, neišvystyti jutikliai, blogai laikomas imtuvas, maksimalaus arba minimalaus signalų vidurio blogas nustatymas, bloga pelengavimo vieta (dėl nežinojimo bangų sklidimo ypatybių), išsiblaškymo, netikrumo trasoje. Subjektyvios sportininko paklaidos šalinamos treniruotėse vykdant metodinius pelengavimo reikalavimus. Tačiau paklaidų visiškai išvengti neįmanoma, net ir labai vienalyčiame miške paklaidos 80m. rungtyje sudaro - 2 %, o 2m. rungtyje – iki 5%, priklausomai nuo tikimybės.Subjektyvios paklaidos mažėja paeiliui atliekant kelis pelengavimus (nemažiau keturis).Taigi susidaro prieštaravimas: iš vienos pusės pelengavimui reikia daugiau laiko, iš kitos – jo trūksta, nes negalima delsti. Vienas iš šios dilemos sprendimo būdų – pilnas pelengavimo proceso automatizavimas.

6. Koks pelengavimo tikslumas reikalingas varžybose

Tikslus pelengas reikalingas-

- „lapės“ buvimo vietai nustatyti susikertant pelengams.

- dėl tikslaus bėgimo į „lapės„ zoną pauzės metu t,y, atstumu apie 1 km,

- dėl vizualaus „lapės“ suradimo pauzės metu iš atstumo iki 700 m,

Koks reikalingas pelengavimo tikslumas minėtiems atvejams, Paleiskime, kad sportininkas pauzės metu bėga 250 m/min greičiu, seanso metu – 300 m,/min su paieška, Leistina nuotolio nuo „lapės“ paklaida sudaro 300 m, Jei pelengas gautas už 3 km,, tai paklaida gali būti ne didesnė, kaip 5,7 laipsnio, Iš 1 km, pelengavimo paklaida gali būti 17 laipsnių, Jei „lapės“ prizmę galima pastebėti iš 10 m., tai sėkmingam suradimui iš 700 m, paklaida gali būti viso 0,8 laipsnio, taigi beveik sėkmingai galima spręsti 2-jį uždavinį /17 laipsnių paklaida/, Tikrumoje 80 m, rungtyje galima gauti patenkinamą tikslumą ir laike pauzės galime surasti „lapę“ iš 100 m,, o 2m. rungtyje – iš 30 m,

7 Kokiomis priemonėmis ir metodais galime įvertinti atstumą iki „lapės“

Treniruotėse ir varžybose sportininkui reikia nustatyti „lapės“ buvimo vietą ir atstumą iki jos, Yra keletas netiesioginių atstumo iki „lapės“ nustatymo metodų; 1, Pelengų susikirtimo metodas,labai svarbūs pelengai, gauti startuojant; 2, Pelengų susikirtimo metodas, susikirtimas gautas bėgant į „lapę“ kampu (bazės metodas) (6 pav.); 3, Pagal signalo augimo lygį, 80 m, rungtyje; pagal garso rankenėlę arba spec, įrenginiu. Visi trys minėti metodai priklauso nuo miško aplinkos; 4, Pagal kardioidės pobūdžio kitimą 80 m. rungtyje, ypač arti „lapės“; 5, 2m, rungtyje atstumą iki „lapės‘ netiesiogiai galima įvertinti pagal atsispindėjusio ir tiesioginio signalų sumos kitimo greitį pasinaudojant aplinkinių madžių aukščiu./Lentelė/.

Lentelė

Medžių aukštis, m.	10	15	20	25	30
Svyravimų pradžios nuotolis nuo „lapės“,m	130	340	650	1060	1560

Pavyzdžiui, jei aplinkinių medžių aukštis 20 m.,tai suminis signalas pradeda kisti už 650 m. ir greičiausiai suminis signalas kinta 200 – 400 m. atstume iki „lapės‘, o likus 100 m. svyravimai sumažėja, nes tiesioginis signalas žymiai stipresnis už atsispindėjusį, kai medžių aukštis mažesnis, proporcingai mažėja ir minėti atstumai (7 Pav.).