2013 metų WAL/LHFA ekspedicija
2013 metų WAL/LHFA aktyvumo savaitgalis (2013m birželio 1d)
Grįžus į aktyvią radijo mėgėjišką veiklą nutariau dalį laisvalaikio skirti LHFA programai. Naujojo LHFA programos menedžerio Petro LY2KM "paagituotas" aktyvuoti Obonių piliakalnį sutikau pabandyti ir pradėjau planuoti išvyką į kaimyniniame Kupiškio rajone (maždaug už 80km) esantį objektą PA-14. Lietuvos piliakalnių diplominės programos duomenų bazėje būtent tokį kodą turi minėtas Obonių piliakalnis. Po organizuotos trumpos diskusijos LRMD forume priėjau išvados kad nebus lengva. Piliakalnis pelkėtoje, tankios augalijos apsuptoje teritorijoje. Komandą LY2SQ ir LY3KB suorganizuot nebuvo sunku. Patirties turime abu daugiau nei pakankamai kad tokia ekspedicija būtų sėkminga. Kadangi dėl susiklosčiusių aplinkybių negavome trečio komandos nario tai nutarėme dėmesį skirti tik piliakalniui, o esant palankioms sąlygoms, sudalyvauti ir Lietuvos mobilių-portabilių stočių čempionate. Taigi, pagrindinis tikslas - Obonių (PA-14) piliakalnis.
Išvakarėse susidėjau į Opel Vectrą transiverį (IC737AT), antenas (Inv.V 20/40/80m), teleskopinį stiebą ir kitus "geležiukus". Birželio pirmosios rytą, 8 val jau buvau pas Šarūną ir pasikrovę akumuliatorių bateriją bei stiebo laikiklį išvykome iš Biržų per Vabalninką, Antašavą ir Kupiškį link Obonių. Apie 09:30 LYT pasiekėme Google Maps nustatytą artimiausią privažiavimo vietą prie piliakalnio. Sodyba prie kurios sustojome atrodo taip.
Kelyje sutikome tris vietinius gyventojus ir paklausėme kaip galėtume pasiekti Obonių piliakalnį. Viena moteriškaitė nužvelgusi mano sandalus ir šortus šyptelejo. Supratau kad mano apavas ir apranga netinkami kelionei prie piliakalnio. Užtikrinau kad turime ir guminius batus ir "specofkes". Nueistat, kupiškėniška tarme paaiškino moteris. Galit eit ir per mūsų bulves. Tik va bus ten prie piliakanio rovas, a jį teks apeit. Rovas kupiškėniškai griovys, ta jau supratome. Na jei apeit tai apeit. Apeisim, pamanėm.
Išsikraustom nešamą turtą iš mašinos. Apsiaunu guminius ilgaaulius, šortus pakeičiu kita "kovine apranga" kelnėmis ir lietpalčiu, ant galvos kepurė, išsipurškėme apsauginiais repilentais nuo kraugerių ir patraukėme per laukus link miško, link kažkur ten stūksančio Oboniu piliakalnio. Pamiškėje ganosi baltas arklys. Ne, mums ne haliucinacijos. Arklys tikras ir be to gražiai baltas. Ir tai visiškai nesusiję su tuo ką jūs pagalvojote, mes beveik abstinentai. Kaip bebūtų keista, baltus arklius sutinkame vos ne kiekvienoje didesnėje ekspedicijoje. Tai užfiksuota nuotraukose.
Pievai pasibaigus prasidėjo dilgėlių ir Sosnovskio barščių džiunglės. Įbridus į tankią augaliją pradėjo streikuoti navigacija. Pelkėtame beržyne pasiklydome. Nuklydome vedami neveikiančios navigacijos kokius 500m į šoną. Mus puolė debesimis uodai, musės ir visokie piršto galo dydžio bimbalai. Ant Šarūno drabužių radome kelias erkes. Teko grįžti. Pagaliau sugaišę vos ne valandą išėjome prie apsauginio "rovo", kaip sakė vietiniai :) Apie dalyvavimą Lietuvos mobilių ir portabilių stočių čempionate tenka pamiršti. Pagal proskynoje pradėjusios veikti navigacijos parodymus buvome netoli piliakalnio. O "rovas" pilnas smirdinčios pliurzės. Šarūnas rado kažkieno permestus per apsauginį griovį du rastus. Kurių vienas jau visiškai netiko perkėlos vaidmeniui, perlūžo ir buvo įmintas į dumblą. Brisdami per purvą, nepaskandinę pelkėje nei Icom'o nei akumuliatoriaus persikeliame per apsauginį griovį. Vedami navigacijos ir viską matančių "palydovių" pasiekėme tikslą - PA-14. Medinė, Obonių piliakalnį žyminti lenta pastatyta piliakalnio šlaite. Kokie 20-25m nuo piliakalnio viršūnės. Pačio piliakalnio viršūnės koordinatės šiek tiek skiriasi nuo tų, kurios užfiksuotos piliakalnių duomenų bazėje. Ten ko gero lentos, žyminčios Obonių piliakalnį koordinatės.
Piliakalnis gyvenamas. Šlaite išrausta daugybė urvų. Lapės... Urvai šviežiai valyti, metosi gyvūnų kaukolės ir kaulai. Visame tame chaose statome stiebą, atkeliame lazdynų šakas kad turėtume kur ištampyti antenas. 11:30LYT... čempionato liko 30min. Ar verta?... nutariame kad ne. Telefonu susisiekiu su LY1DA, pakviečiu test QSO Rimą į 3.660MHz. Aš jį girdžiu puikiai, man raportas 54... silpnai. Matyt kalta lapija ir medžiai, kurių pavėsyje, ant pačios piliakalnio viršūnės įsirengėme poziciją. Sutrumpinu Inv.V iki 40m diapazono... test QSO su vengrų prtabilia stotimi. Į abi puses puikūs raportai... 59. Dar kartą trumpinu anteną iki 20m diapazono matmenų ir bandau prisikviesti bent kažką 14.265MHz dažnume. Antena derinasi, tačiau niekas nekreipia į mus jokio dėmesio. Čempionato laikas artėja į pabaigą. Laikas grįžti į 80m diapazoną ir pailginti anteną iki 80m diapazono ilgių. Laikas PA-14 aktyvavimui. Paskutiniai derinimai ir LY2SQ pasiruošęs daryti QSO. Pro piliakalnį pralekia briedis. Žvėrių čia esama. Tenka pataisyti anteną, nes atsirišo vienas inverterio galas, pririštas prie lazdyno krūmo. Prie mikrofono stoja LY3KB ir 12:01 LYT laiku prasideda PA-14 aktyvacija. Po keliolikos minučių prie mikrofono mane pakeičia Šarūnas. Esame daug maž girdimi. Vieni raportai kuklesni, kiti geri, tačiau QSO darosi. Apie 12:41 sulaukiame Petrą LY2KM/p ir Albiną LY2MM/p iš KA-113 piliakalnio, apsikeičiame raportais ir patraukiame link mašinos. Karšta. Musių ir uodų tiek kad jau nebeveikia jokie repilentai. Ir kas šlykščiausia ir ko gero gana pavojinga... erkės. Jos "piktos" šiemet. Abu esame skiepyti nuo Erkinio encefalito, tačiau nuo Laimo ligos nėra jokių skiepų. O viena kraugerė jau ir įsisegė. Grįžtam prie mašinos, nusikratom visą bjaurastį, aš persirengiu į lengvesnius drabužius ir pajudame link namų. Grįžome gyvi, nepaskendome pelkėje, tačiau ar sveiki - parodys netolima ateitis.
Ačiū tiems kas mus girdėjo. Iki susitikimo birželio 15d, World Castle Award programos aktyvumo dieną. LY2SQ ir LY3KB tandemas ruošiasi aktyvuoti Biržų pilį. Biržų pilies numeris WCA sistemoje LY002. Iki susitikimo eteryje.
73 de LY3KB.
