2002 metų WAL ekspedicija

Atgal

2002 metų  WAL aktyvumo savaitgalis (2001m  birželio 1-2d)

  Kaip beveik kasmet, Biržų RC ir kitų radijo klubų komandos pirmą birželio savaitgalį (šiemet tai buvo birželio 01-02 dienos) išsiruošė į didžiąją WAL šventę. Galbūt kiti papasakos taip pat apie savo įspūdžius ir nuotykius, kurių tikrai netruko. Pasiruošimas Biržų komandai daug laiko neatėmė. Antenos, aparatūra ir žmonės buvo pasirengę šiai akcijai jau iš anksto. Komanda tokia pat kaip ir pernai: LY3KB Valius, LY2SQ Šarūnas ir LY3IW Algis. Aparatūra taip pat ta pati: HF - IC737AT ir dipoliai ant 10,7m aukščio aliuminio teleskopinio stiebo, bei savos gamybos mobili GP 3m ilgio antena ant užpakalinio Opel Asconos bamperio, VHF - TM255A ir mobili 5/8 Diamond antena, taip pat F22, kuri taip ir nebuvo nė karto sumontuota. Mažas papildymas ekspedicinei įrangai šiais metais - specialus įtaisas, leidžiantis saugiai ant nugaros nešti automobilinį akumuliatorių į portabilius skverus. Jį sukonstravo Šarūnas LY2SQ. Visą tai, plius mūsų visų trijų personalinė manta ir spiningas buvo sukišta į Opeliuką.

  Iš vakaro susikroviau savo mantą ir aparatūra į automobilį ir nuėjau miegoti. 04:30 LYT B24 skvere (mano QTH) lyja, tačiau keliuosi iš lovos ir po geros dozės stiprios kavos pajudu link Algio LY3IW. 05:00LYT sudedam jo daiktus, antenas ir "Mucha" (Taip juokais pavadinom teleskopinį antenos stiebą) į automobilį ir judam iki Biržų, kur jau mūsų nerimaudamas laukia Šarūnas LY2SQ. Lietus liovėsi ir mes susikrovę savo visą įrangą pajudame link Rokiškio. Ankstyvas rytas, keliai tuštoki ir mes smagiai įsibėgėję riedame šimtuku spidometre link kaimyninio rajono. Pakelyje padarome pora QSO su kaimynais ant 2m ir sulaukiame skambučio į mobilų telefoną iš Edmundo LY2BVQ. Įsijungiame 7MHz ir pravedame keletą QSO su Edmundu LY2BVQ ir Vitu LY2FE šiame diapazone. Aktyvumas nedidelis, girdimumas vidutinis, bet mus džiugina tai kad nesustodami galime pravedinėti QSO su LY stotimis 7MHz diapazone. Zarasų rajone priešais važiuojanti automobilis pamirkčioja šviesomis ir aš, nutaręs kad tai perspėjimas apie kelyje esančius policininkus bandau padėkoti, tačiau privažiavus arčiau mirksėjusio žibintais automobilio vairuotojas ilgai sukioja pirštą ties smilkiniu, duodamas aiškiai suprasti kad tik durniai gali važiuoti keliu su 3m ilgio meškerykočiu ant užpakalinio bamperio. Gardžiai pasijuokę iš tokios aplinkinių reakcijos riedame toliau. Beje, teko pastebėti ne vieną susirūpinusį ar nustebusį palydintį žvilgsnį, vienas dviratininkas užsižiopsojęs vos nenuvirto nuo dviračio viduryje kelio. Imbradas, Zarasai, Dūkštas, Ignalina ir įsismaginę pralekiame Dvariškių kaimą, kuriame numatytas pirmas ekspedicinis skveras G33. Vietinių žmonių pagalba susiorientuojame kur esame ir grįžę atgal kokius pora kilometrų statome pirmą portabilią poziciją šalia automobilio. Vėluojame į numatytą pradžia tik 14 minučių. Nuo Biržų nuvažiuota jau apie 200km. Girdimumas geras, pasisveikiname su vedančiąja stotimi LY3AV/LY1DA Rimu ir jau dirbančia iš pirmos pozicijos (B21 skvero) Panevėžio Krašto RC komanda.



Pirmoji pozicija G33 skveras, Algis LY3IW bando parūkyti, o Šarūnas LY2SQ derina darbo vietą ir ruošia aparatinį ekspedicijos dalyvio žurnalą.


Kol Alvydo LY2LK komanda "atmušinėja" korespondentų ataką 80m diapazone, mes grožimės rytų Lietuvos apylinkėmis ir bandome įamžinti į video juostą pirmąją poziciją.


     Visai šalia ganosi arklys, bandau pabendrauti su gyvuliu, tačiau tas nemandagiai atsuka užpakalį ir aš, nutaręs kad gal geriau neiti arčiau nei kad jis gali pasiekti su kanopa, po minutės grįžtu prie aparatūros ir aktyvuoju pirmąjį užplanuotą ekspedicijos skverą. Be jokių nuotykių atliekame tai ką buvome užplanavę ir ruošiamės judėti toliau. Pro šalį pravažiuoja pasienio policijos ekipažas, bet jie tik patikrina iš tolo mūsų mašinos numerius ir netrukdo žaidimui. Ignalinos Pasienio užkarda buvo informuota faksu apie rengiamą WAL ekspediciją jų zonoje ir tik susitikrino savo popierėlius visiškai netrukdydama mums. Ačiū už toleranciją... Hi.

 

Tuojau už Tverečiaus ruošiame sekančią poziciją skvere H34. Jame dirba Šarūnas LY2SQ. PileUp ir vėl į kelią...

  Didžiasalyje H35 eteryje dirba Algis LY3IW. Aš tuo tarpu einu paklausinėti vietinių gyventojų kaip nusigauti už kokių 1,5km nuo mūsų boluojančių valstybinę Lietuvos/Baltarusijos sieną žyminčių stulpų. Visa laimė kad tuo metu karštą, be lietaus ir Dysnos upės užliejamos pievos nėra apsemtos, jose ganosi gyvuliai, dirba žmonės.

 

    H35 Didžiasalio skvere komfortas: asfaltas, gera ir lygi vieta ištampyti antenoms, tik bimbalai puola... netoli ganyklos. Antroje nuotraukoje pro Algio LY3IW šypsenėlę tolumoje matosi žalios užliejamos Dysnos pievos, o tolumoje melsvuojantis miškas - tai jau EW.  Ten už kokių 1,5km nuo asfalto mūsų sekantis tikslas - du portabilūs skverai G34 ir G35. Vietiniai pataria važiuoti tiesiai per pievas kuo arčiau sienos ir tada jau ant pečių gabenti aparatūra ir akumuliatorius iki reikiamos vietos. Taip ir padarome. Per karvių "blynus" Ascona nuplaukia koki kilometrą su trupučiu ir tenka stot, nes priartėjus iki kokių 300m iki Dysnos prasideda išplautas ir nelygus gruntas. Yra pavojus kad pakabinsim Opeliuką ant kokio akmens ar kelmo ir sudie ekspedicijai.


Susikrauname mantą, ant pečių akumuliatoriai ir antenos. Algis su teleskopiniu stiebu ant peties atrodo kaip su "Mucha". Kreiva šypsena juokaudami, kad tik nepamatytų Baltarusijos pasieniečiai ir nenukeptų mūsų su kokiu snaiperiu, pagalvoję kad ateiname su granatsvaidžiu... Tose užliejamose pievose iškasta lygiagrečių kanalų (griovių) sistema. Kad pavasaryje kuo greičiau vanduo nuslūgtų ir leistu eksploatuoti derlingą paupio žemę. Tie kanalai dabar beveik be vandens, tačiau juose koks 1m bjaurios dvokiančios pliurzės, panašiai kaip purvo voniose. Radę sausesnę, meldais apaugusią vietą persikeliame per vieną kanalą. Šį kartą tik Šarūnas prisemia vieną guminį batą. Per sekantį kanalą randame tiltą ir jau esame visiškai šalia Dysnos. Šiaip skveras G34 yra didelis, tačiau šioje vietoje žemės lopinėlis, priklausantis G34 yra vos 50x150m. Visai šalia Dysnos kilpos kairiosios puses.


     Ant skverų G34 ir G35 ribos, Dysnos krante stovi valstybinę sieną žymintis stulpas..  Jo kairėje G34, o dešinėje G35. Už jo - Dysna, o už jos EW. Pasidairydami į tolumoje dunksantį mišką ir baimindamiesi EW pasieniečių, juokaudami kad galbūt reikėjo parašyti testamentą prieš einant čia su "Mucha" paruošiame poziciją G34 skvere ant pat Dysnos kranto.

 

Dangus giedras, temperatūra apie 25-27C, karšta... Algis stato stiebą, Šarūnas dar pasitikslina vietą ir apžiūri Dysnos upę.

 

    Sujungiame laidus ir atėję į 80m diapazoną pravedame QSO su laukiančiais tautiečiais. Besilankstydamas po pievą ir jungdamas kabelius net nepajuntu kaip pametu mobilų telefoną.

 

   Nuo balto stulpo iki medžio koks 50 metrų. Tokio pločio yra gabaliukas, priklausantis G34 skverui. Šarūnas aktyvuoja skverą ir negaišdami laiko, bei neerzindami kaimynų Hi... perkeliame pozicija kokius 150m į rytus, į skverą G35. Pats skveras G35 yra kokie 150x250 metrų dydžio. Pavasarį jo ne įmanoma būtų pasiekti, nes jis gali būti pelkėtas ar apsemtas. Žolė jame net juodai žalia, motiejukas... žemė tikrai derlinga.

 

Vaizdelis kitu rakursu. Dysna. Smėlėtas krantas tai jau Baltarusija. 

 

     G35 skveras. Jame aktyvuojasi Algis LY3IW. Trys stop kadrai WAL istorijai - RADIJO MĖGĖJO pėda dar iki šiol nelietė šios žemės. Algis pirmas... Pakylėti tos minties kad esame pirmi, pasijutome kolumbais, atradusiais pažadėtąją žemę. Ir tik čiup čiup - o kurgi mobilka? Algiui toptelėjo mintis, kad Šarūnas paskambintu į mano telefoną savuoju o aš bėgčiau į G34 ieškoti savo Nokios. Pribėgęs buvusią dislokacijos vietą išgirstu pažystamą melodiją ir surandu vargšą telefoną įmintą į žemę. Gerai kad durpingas sluoksnis gana minkštas ir suveikė kaip amortizatorius. Apsidžiaugęs kad vėl esu "su ryšiu" bėgu pas kolegas ir susikrovę mantą ant pečių, per iki juosmens išsistiebusį motiejukų lauką brendame link kanalo, kurį perlipę atsidursime vėl prie automobilio. Žingsnis į dumblyną ir... Algis iki pat... juosmens, Šarūnas iki kelių susmigo į tą pliurzę. Keiksmų serija, bet laimingi kad neužsipylė Šarūnas akumuliatoriaus rūgšties ant nugaros. Man pavyko laimingai perbristi tą smarvę. Kolegos keiksnodami neatsargumą ir skubėjimą nubrido iki Dysnos skalbti kelnių ir batų o aš po truputuką per karvių blynus nubridau iki automobilio. Grižo susitvarkę bėdas kolegos ir taškydami tortus pradėjome per ganyklas judėti atgal iki Didžiasalio. Viskas laimingai... Karteris nepramuštas, kelnės išdžiuvę, batai persimauti. Galima ir atsipūsti. Didžiasalyje apsirūpiname "įžeminimu" ir ledais, nes labai karšta, riedame link egzotiško H36. Jei viskas laimingai tai turėtume privažiuoti iki to skvero automobiliu tuojau už Vosiūnų kapinaičių. Dangumi kyla grėsmingi debesys, ateina lietus. Skubėdami lekiame į Vosiūnus. Už Vosiūnų bažnyčios, žemėlapyje pažymėtos kryžiumi yra mažos kapinaitės, žemėlapyje pažymėtos žaliu kvadratėliu. Skvero riba praeina už kokių 10-15 metrų nuo jų. Kaip tik ant  tos ribos pasitinka mus užrašas - Stok, Valstybinė Lietuvos/Baltarusijos siena. Jei eisi ar važiuosi... O iki sieną žyminčio stulpo ant upės kranto dar keliasdešimt metrų. Rizikuodami eilinį kartą būti pašauti pravažiuojame pro tą grėsmingą užrašą ir lygiagrečiai sienai ištempiame antenas. Viena antenos galą tenka pririšti jau už pertemptos vielos. Ant pačio upės kranto. Anapus upės - EW. Kapinaitėse triūsę žmonės stebi mūsų veiksmus, ačiū Dievui, niekas nesukioja apie smilkinį pirštų. Atlekia toks įtartinos išvaizdos pilietis su pasieniečio uniforma ir klausia - ar mes čia matuojam žemę. Algis geranoriškai bando paaiškinti jam kad esam radijo mėgėjai, bet nusivilia pašnekovo IQ ir nutaria kad jis uniformą arba nudžiovęs arba pasiskolinęs. Na negali būti tokie mūsų pasieniečiai. Bent jau aš geresnės nuomonės apie juos buvau ... Hi. Skubėdamas atmušu PileUp ir baugiai dairydamasis į "pasienietį" ir į juodą dangų, iš kurio vis dažniau ir dažniau blyksi žaibai raginu kolegas vyniot meškeres kol neatvažiavo tikra pasienio policiją ir kol neįkalė žaibas į anteną. Į eterį iš mano lūpų prasprūsta: - baigiam šūdą malt čia ir nešdinamės. Net susigėstu kai LY2GV Gintas mesteli repliką: -O bas... geras... Ale jau ta sparnuota frazė išlėkus... Manau kolegos, atleisite už grubumą, padėtis buvo tikrai įtempta. Tuo tarpu Algis bando leist stiebą o aš atsukinėju anteną nuo Icom. Tvykstelėjęs netoli žaibas indukuoją įtampą dipolyje ir tas malonumas pakliūna man į nagus. Iš "laimės" net fiškės neužsandarinęs numetu kabeli į pievą ir keikdamasis imuosi vynioti dipolio galą tik kai jis pilnai paliečia žemę. Susipakuojame nenutrenkti žaibo ir nesupakuoti pasieniečių. Nutariame kad pietausime kur nors pakelyje į Adutiškį, kai nustos lietus. Priekyje 20km žvyrkelio, panašaus į kopėčias. Lietus įsisiautėja, tiesiog tampa liūtimi. Valytuvai nespėja valyti vandens o per lietų nesimato toliau kaip 3 metrus nuo mašinos. Esam plyname lauke, aplink liūtis ir perkūnija, o ant bamperio 3m ilgio "botagas" atrodo taip geriausias taikinys žaibui. Šiaip taip sveiki pasiekiame priedangą ir nepajėgdami įžiūrėti esančio kelio, sustojame pietų. Pasistiprinę ir praėjus lietui tęsiame kelionę "kopėčiomis" link Adutiškio. Su vietinių pagalba randame kelią į skverą I35. Kertame tiltą, už kurio vėl pastatytas grėsmingas užrašas "Stok...siena." Pati valstybine siena ryškiai matoma už gero puskilometrio, tačiau grėsmingas užrašas perspėja apie baisias sankcijas jei pro tą draudžiamą zoną praeisi, o dar blogiau jei pravažiuosi. Su giliu kaltės jausmu padarome ta nuodėmę ir pasislėpę už medžių įrengiame poziciją skvere I35.

 

 Šalia lauke numestas riogso traktorius T150G. Baltarusiškų spalvų (raudonai baltas), be valstybinių numerių. Tai priverčia suabejoti ar tikrai nereikia dirbti eteryje EW/LY3KB/p, bet įsitikinę, kad esame būtent ten kur reikia, o iki valstybinės sienos dar gerokas atstumas ir aiškiai matosi balti ir raudoni stulpai, tęsiame darbą eteryje ir aktyvuojame I35 skverą. Skubėdami ir jausdami kaltę baigiame darbą eteryje ir plaunamės į saugesnę zoną, į Adutiškį.

 

   Pačioje miestelio pradžioje pastatome antenas ir aktyvuojame skverą I34. Sulaukiame pasieniečių dėmesio. Toks įtarimas kad kažkas mus stebi ir tada kai dar dirbome skvere I35 beveik pasitvirtina. Mašina su automatais ginkluotais kareiviais stabteli atokiau mūsų, bet ji atvažiuoja būtent nuo I35 pusės mums iš paskos. Kareiviai stebi mus per žiūronus, o aš paėmęs video kamerą ir įjungęs Digital Zoom stebiu jų veiksmus. Dar padidinęs Zoom matau kaip kabinoje sėdintis vyresnysis susisiekia radijo stotimi su kažkuo... Pamojuoju jiems ranka ir matyt galutinai įtikinęs juos savo nepiktybiniais kėslais priverčiu juos apsispręsti nesiimti jokių veiksmų mūsų atžvilgiu. Pravažiuoja jie lėtai pro mūsų poziciją, pirštų apie smilkinį nesukioja taip pat. Uf... net lengviau tapo. Vietiniai gyventojai apžiurinėja mus iš toliau, vienas, gerokai "įsižeminęs" atvažiuoja dviračiu arčiau ir spokso ką mes čia darome.

   Valio. Adutiškio skveras aktyvuotas, judame toliau. Tuojau už Kackonių pastatome antenas ir aktyvuojame skverą I33. Toliau be nuotykių, darbuojamės 7MHz diapazone važiuodami ir judame link Švenčionių. Švenčionyse užsukame pas Šarūno giminaičius, pasiimame sodybos, esančios H32 skvere raktus ir išvykstame nakvynės prie Miškinio ežero Juršėnų kaime. Atvykstame į nakvynės vietą. Gamta nuostabi, prie pat 200 metų senumo namo už poros šimtų metrų ežeras Miškinis. Pastatome poziciją ir apžiūrime senovinę buvusią dūminę pirkią. Aktyvuojame skverą H32.

 

 

   Suliepsnoja laužas, sulaukiame svečių, atvažiavo Šarūno giminaičiai pažiūrėti kas gi tie radistai ir kas čia per radijo sportas. Jaučiu kad tik iš pagarbos giminaičiui nerodo taip kaip tas pilietis mašinoje Zarasų rajone. Hi...

   Aš neiškentęs pasiimu spiningą ir užkabinęs Jaxon FL vobleriuką trečiu metimu pakertu nedidelę lydekaitę (~400gr), parnešu parodyti laimikį saviškiams ir pasirodo sugebėjau nustebinti net Šarūno giminaičius bei vietinius, susirinkusius paspoksoti į radijo antenas ir keistus žmones. Niekas negaudo su spiningu. Vietiniai žvejai žvejoja baltą žuvį, kurios ežere gausu, o lydekas pagauna tik su tinklais. Neapsikentęs vėl begu prie ežero. Ateina pažiūrėti ir kiti. Niekas nekimba, kol triukšmas ant lieptelio. Po truputi temsta. Žiūrovai išsiskirsto, o aš perkabinu šviesią sukriukę ir pirmu metimu pajuntu stiprų smūgį. Kažkas ateina... Išsiverčia stamboka nugara ir Algis pasilenkęs bando ištraukti privilktą mano prie lieptelio, antrą, gerokai stambesnį laimikį. Akiniai pliumpt į vandenį ir sudie... Tačiau grobio nepaleidžia ir maždaug kilograminė lydekaitė jau pas mane. Algis pasikviečia Šarūną ir bendrom pastangom, priverstinai išsimaudę, dumble apgraibom suranda akinius.

 

 

 Viskas laimingai baigėsi. Akiniai ir lydekaitės krante, visi laimingi. O mano žvejybinė sėkmė galutinai rebilitavo mus vietinių akyse.

  Grilis, alus, trejos devynerios... Šiek tiek apšilome ir su Šarūnu nutarėme eiti pažiūrėti vėžių. Anot Šarūno, jų čia netrūksta. Gaudyti nesiruošėme, tik pažiūrėti.

 

    Ir tikrai, Infraraudonųjų spindulių, kameros, bei prožektoriaus dėka pamatėme vėžį. Visai šalia. Ant uodegos prikibę ikrai. Paleidome atgal į ežerą. Palikau kolegas dar pavakaroti, o pats nuėjau miegot 22:00LYT. Užstačiau žadintuvą vėl 04:30, nes ketinau keltis pažvejoti. Jau apie 03:00 pradėjo rinktis žvejai: viena, antra, trečia mašinos ir prasidėjo lietus. Vėl užmigau su viltimi kad iki pusės penkių galbūt liausis lietus. Deja, lietus nestiprus, bet įkyriai lynojo, nežiūrint į tai pakrantė buvo pilna žvejų. Norint rasti laisvesnę vietą užmesti spiningui teko rengtis ir bristi į vandenį. Dugne vėl mačiau keletą nemažų vėžių. Sušlapęs ir piktas grįžau po valandos į mašiną ir dar numigau valandą. Rytą papusryčiavome ir padėkoję už nakvyne ir priėmimą Šarūno giminaičiams išvykome į Švenčionėlius. Apsistojome pietinėje miestelio dalyje, šalia geležinkelio. Ir Algis aktyvavo paskutinį numatytą skverą I30, kuris kaip rakštis styrojo neaktyvuotas ir tuščias daugumos radijo mėgėjų kolekcijose.

 

 Viskas. Ekspedicija baigta, tačiau laukia ilga kelionė į Biržus per daugybe skverų, kurie yra aktyvuoti ankščiau, bet ne visi juos turi. Gavome intriguojantį Edmundo LY2BVQ ir Rimo LY1DA prašymą pavažiuoti link Subačiaus į Skverą E23. Mūsų visų kolekcijose buvo likusi ši balta dėmė. Nutarėm rizikuoti ir jei laimingai pasieksim Kupiškį pasukti kokius 15 km link Panevėžio į E23. Pakelyje Algis ir Šarūnas sėkmingai padirbėjo aktyvuodami pakelyje esančius skverus.

 

 Šepetoje (E25) mūsų laukė Biržų Radijo Klubo draugai; Vladas LY1GA ir Gediminas LY3FB. Pasikalbėjome, aprodėme savo mobilią aparatūrą, laimikį. Buvome pavaišinti alumi. Ačiū klubiečiams. Po mažos pertraukėlės pro policijos postą patraukėme link E23. Matomai labai nepatikome policininkams, kadangi labai jau įtartinai buvome nužiūrėti, bet nestabdė ir vytis nesivijo. Aktyvavome skverą E23 ir grįžome aplinkiniais kelias, jau aplenkdami policijos postą, į Vabalninko kelią. Pakelyje aktyvavome kertamus skverus, pagal galimybes dirbome ir su panevėžiečių ekspedicija. Antašava, Vabalninkas, Kratiškiai ir pagaliau namie...

 Ačiū visiems kas mus girdėjo, kas patarė ir padėjo išsirinkti teisingą kelią. Ačiū visiems... o ypač Rimui LY1DA, kuris eilinį kartą tvarkė grafiką ir saugojo ekspedicijų dažnį. Iki susitikimo kitais metais, jei būsime gyvi ir sveiki.

 73 de LY3KB

Atgal

LY5V QSL

Solar Data

Last Activity