DZŪKIJOS PILIAKALNIAI   

 

        Garsiausias Alytaus kraðte Punios piliakalnis, dar Margio kalnu vadinamas - stûkso Nemuno ir Punelës santakoje ir yra vienas ið didþiausiøLietuvoje. Nuo piliakalnio virðûnës atsiveria nepakartojama panorama: vienoje pusëje - plati  Nemuno juosta, o kitoje Nemuno pusëje - Punios ðilas. Punia buvo Lietuvos didþiøjø kunigaikðèiø mëgstama medþioklës vieta, vadinta þvërinèiumi. Prie piliakalnio pastatytas   akmuo su iðkaltomis Maironio eilëmis apie legendiná kunigaikðtá Margirá: „Tai kapas Margio milþinø!“.Jau nuo seno spëjama, kad ant Punios piliakalnio stovëjusi garsioji Pilënø pilis, kurios valdovas       buvo Margiris. Pasakojama, kad 1336 m. kryþiuoèiai apgulæ Pilënø pilá, kelias dienas r naktis jà puldinëjo. Kryþiuoèiams pavykæ palauþti pilies uþtvaras. Apgultieji lietuviai (jø buvæapie 4000), vadovaujami Margirio, matydami nebegalësià uþpuolikams atsispirti, ryþosi nepaprastam þygiui: pilies viduje jie sukûrë  lauþà, á já sumetë visà savo turtà; lauþo liepsnoms pirmiausia atidavë moteris su vaikais, paskui patys   kovotojai þudësi ir pasilaidojo liepsnose. Margiris vienas ið paskutiniøjø uþðokæs ant lauþo, perskrodæs savo krûtinæ kalaviju. Kai dþiûgaudami kryþiuoèiai ásiverþæ á pilies vidø, norëdami grobti daiktus ir      þmones, jie per dûmus iðvydæ tik senà vaidilutæ, þengianèià á liepsnojantá lauþà. Punios architektûros   vertybës - koplyèia ir baþnyèia. Pirmoji baþnyèia Punioje pastatyta 1425 m.Vytauto Didþiojo paliepimu. Ji buvo medinë ir stovëjo Ðv. Jurgio kapiniø teritorijoje, kur dabar stovi Ðv. Jurgio koplytëlë, pastatyta 1831 m. sukilimui atminti. Todël ir dabartinëje Ðv. Apaðtalo Jokûbo baþnyèioje, pastatytoje 1857 m.  ir jungianèioje baroko ir klasicizmo stilius, kabo Vytauto Didþiojo portretas. Pastaraisiais metais á Punià sukvieèia Ðvieþios duonelës arba Oniniø ðventë, kuri vyksta liepos mën. Ðventëje pasirodo garsûs etnografiniai ansambliai, ðventës dalyviai þaidþia, dalyvauja atrakcionuose, o vakare visi kvieèiami li ksmintis prie Oniniø lauþo. Netoliese esanèio Butrimoniø miestelio senoji dalis susiformavo XVII a. Iki  mûsø dienø iðlikusi vienintelë Lietuvoje trikampë aikðtë apstatyta XX a. pirkliø ir amatininkø namais. Aikðtës planas ir centrinës Butrimoniø dalies gatviø tinklas yra paskelbtas Lietuvos urbanistikos paminklu. Ilgà laikà Butrimonys garsëjo savo turgumi, prekymeèiais, daugybe krautuviø bei amatø dirbtuviø. Prekymeèiai ir vykstantys miestelyje turgûs taip iðgarsëjo,kad atvykdavo pirkliø ið Rusijos ir Lenkijos, todël 1892-1897 m. buvo pastatyta mûrinë sinagoga. Miestelio panoramoje iðsiskiria 1906- 1926 m. pastatyta Ðvè. Iðganytojo baþnyèia, kurioje yra labai vertingø XIX a. pirmos pusës tapybos ir liaudies dailës darbø. Ðiauriau esanèiame Geruliø kaime galima pasigroþëti Geruliø piliakalniu, dar „Zamkumi“vadinamu. Piliakalnio aikðtelëje yra keturios duobës ir didelis griovys. Anot pasakojimø, ðias duobesiðkasë vokieèiø kareiviai I-ojo Pasaulinio karo metu. Verta uþsukti á netoliese esanèius Raiþius. Ðis kaimas tituluojamas Lietuvos totoriø, kuriø ðaknyssiekia Gedimino laikus, sostine. Daugiausia totoriø á Lietuvà XIV a. ið Krymo atgabeno Didysis Lietuvos kunigaikðtis Vytautas. Medinë Raiþiø meèetë, statyta 1889 m., vienintelë Lietuvoje veikë ir sovietmeèiu. Ne tik Dzûkijoje þinomas totoriø kepamas nepakartojamo skonio nacionalinis pyragas - ðimtalapis. Neaplenkite Dzûkijos Ðiluva vadinamø Pivaðiûnø. Kaimas garsëja Þolinës atlaidais, kurie rugpjûèio mënesá èia vyksta visà savaitæ. Atlaidø centras - medinë Ðvè. Mergelës Marijos ëmimo á dangø baþnyèia. Jos altoriuje - stebuklingas Ðvè. Mergelës Marijos paveikslas, puoðtas sidabru ir vainikuotas Jono Pauliaus II dovanota karûna bei gavæs Marijos Nuliûdusiøjø Paguodos titulà. Pasak padavimo, paveikslas atveþtas ið Turkijos ir yra nepaprastas, ðventas ir turintis gydomøjø galiø. Pivaðiûnø Dievo Motinos paveikslas savo amþiumi, tapyba ir stebuklinga gydomàja  galia prilygsta Auðros Vartø Madonai. Pasakojama, kad dvi pirmosios Pivaðiûnø baþnyèios sudegë, iðliko tik stebuklingas Ðvè. Mergelës Marijos paveikslas ir baþnyèios fundatoriaus Jono Klodzkio portretas. Baþnyèios viduje - retai pasitaikantis apeinamasaltorius. Áspûdinga interjero dalis - 15 mediniø skulptûrø, daþytø baltai, su paauksavimais. Á ðiaurës vakarus nuo miestelio iðkilæs Pivaðiûnø piliakalnis. Pasakojama, kad ant ðio piliakalnio senovëje buvusi ðventykla. Dar sakoma, kad jis nebuvæs toks aukðtas, bet þmonës eidavæ melstis ir kartu neðdavæ kepuræ þemiø. Taip besimelsdami ir kepurëmis neðdami þemes pamaþu ir supylæ ðá piliakalná. Sakoma, kad Pivaðiûnø piliakalnis priklausæs Pilënø kunigaikðèio Margio sûnui. Verta aplankyti ir èia pat prie Alytaus, netoli Alytaus - Merkinës kelio, Poteroniø kaime iðlikusá Poteroniø piliakalná, vietiniø Milþinø kalnu vadinamà. Ið pietø ir vakarø já juosia Alovës upë. Pasakojama, kad piliakalnyje vaidendavosi. Vidurnaktá piliakalnio virðûnëje pasirodydavo baltais drabuþiais vilkinti vaidilutë, ji kûrendavo ugná, verkdavo ir aimanuodavo ligi gaidþiams pragystant, vëliau pranykdavo. Seniau piliakalnio virðuje buvusi skylë, á kurià ámetus akmená, ðis krisdavo ilgai ir atsimuðdavo á kaþkoká skambantá daiktà. Vëliau beganydami piemenys tà skylæ uþkiðæ egliø ðakomis ir uþlyginæ.     Dar pasakojama, kad seniau ant piliakalnio buvo aukuras, kur susirinkdavo þmonës melstis ir neðdavo gyvulius aukoti. Alytaus mieste iðlikæ du piliakalniai. Alytaus piliakalnis buvo árengtas natûraliame kalne ir stûkso Nemuno upës deðiniajame krante,kur Alytupio upelis, apjuosæs piliakalná, áteka á Nemunà. Bûtent nuo ðio upelio, tekëjusio pro pilá, pavadinimo kilo miesto pavadinimas. Teigiama, kad XIV a. ant piliakalnio stovëjo medinë pilis - vienas ið Lietuvos gynybos nuo kryþiuoèiø pastatø - kurià 1377 m. kryþiuoèiai sudegino. Nors pilies ir nebëra, taèiau panorama, atsiverianti nuo piliakalnio virðûnës, verta dëmesio. Ðiandien piliakalnis - vienintelis miesto praeities liudininkas, apipintas legendomis. Viena jø pasakoja, kad kadaise gyvenusi bajoro Raimonio duktë Mirgrausëlë ir kunigaikðèio Smûkninio sûnus Alyta, kurie vienas kità pamilæ. Nepaisant to, Mirgrausëlë turëjusi tapti vaidilute. Tuo metu vietos pilá uþpuolæ kryþiuoèiai. Kovoje kritæ visi Raimoniokariai, ir tik vienas Alyta iðlikæs gyvas. Jis prasiverþæs ið kryþiuoèiø apsupimo, nujojæs á Gabijos kalnelá, kur Mirgrausëlë kursèiusi ðventàjà ugná, ir jà paslëpæs, o pats gráþæs á kovà. Nors ir narsiai kovojæs, nuo þûties Alyta neiðsigelbëjo. Mirgrausëlë, suþinojusi apie Alytos mirtá, taip graudþiai verkusi, kad jos aðaros upeliu pradëjusios tekëti á Nemunà. Upelis þyniø buvo pavadintas Alytupiu, Gabijos kalnelis - Mirgrausëlës piliakalniu, o nuo Alytupio pavadinimà   gavæs Alytaus miestas. Ir ðiandien á Nemunà teka Mirgrausëlës aðarø upelis, o seni þmonës sako, kad   ið to upelio atsigërus, kas nemylëjæs - ásimyli, o kas myli - meilë dar tvirtesnë tampa. Kita legenda pasakoja, kad ant piliakalnio buvo pastatytas moterø vienuolynas. Tas vienuolynas nugrimzdo á þemæ, o jo varpas nukritæs á Nemunà ir iki ðiø dienø skambina kiekvienà sekmadiená 12 valandà ðventø Miðiø metu. Piliakalnio papëdæ puoðia skulptûrø ekspozicija„Alytaus piliakalnio protëviai“.Radþiûnø piliakalnis, vadinamas Pilaite, stûksto Nemuno kairiajame krante, prie nuostabiø Kirmijos upelio ðlaitø, paèiame Vidzgirio botanikos draustinyje, kuris garsus ne tik ypatinga augalø ávairove, bet ir istorinëmis vietomis. Padavimai sako, kad piliakalná supylæ du broliai kunigaikðèiai apsigynimo reikalams. Iki piliakalnio veda neseniai árengtas pësèiøjø ekologinis mokomasis takas. Vaþiuojant Lazdijø kryptimi, Pupasodþio kaime, berþø apsuptyje dunkso Þilvios piliakalnis, dar kitaip já vadina Pupasodþio. Jis stûkso prisiglaudæs prie miðko, o nuo jo virðûnës atsiveria plati panorama á Alytaus pusæ. Manoma, kad piliakalnis buvo gerai átvirtintas ir áëjo á lietuviø Nemuno gynybinæ sistemà. Dabar jis stûkso tarsi paminklas mûsø tautos didvyriðkai praeièiai. Legenda sako, kad dël bailumo esà uþkeikta septyniasdeðimt èia buvusios tvirtovës kareiviø, kurie Ðvento Jono naktá iðeina ant kalno zuikiais pasivertæ. Medþiotojai giriasi ðovæ á   tuos zuikius, bet jø kulka neimanti. Èia pat ir parkas „Danavos legenda“, ákurtas Antano Graþulio sumanymu. Parko prieigose lankytojus pasitinka medinës kunigaikðèiø Margirioir Ðarûno skulptûros, ið  tvenkinio iðnyranèios mergelës ir bernelio skulptûros primena „Gilðës“ legendà, visas parkas sukurtas menant raðytojo V. Krëvës apsakymus. Á pietvakarius nuo Miroslavo, Obelijos eþerorytiniame krante, graþios giraites pakraðtyje dunkso balno pavidalo Obelijos piliakalnis. Anksèiau prie piliakalnio buvo Zeremiðkiø dvaras ir todël vietiniø þmoniø piliakalnis vadinamas Zaramkalniu. Legenda byloja, kad ðiame kalne prasmegusi baþnyèia, kurios varpø gausmà galima iðgirsti ir dabar. Anksèiau kalne buvusi kiaurymë, á kurià ámetus akmenëlá aidas dar ilgai skambëdavæs. Pasakojama, kad èia negalima buvo pasilikti naktá ir sekmadienio vidurdiená, nes vaidendavosi. Tarp Obelijos ir Metelio eþerø esantis Papëèiø piliakalnis - tai pailga 7-10 m aukðèio kalva, nuo kurios atsiveria vaizdas á didþiuosius Dzûkijos eþerus. Pasakojama, kad piliakalnio rytiniame ðlaite buvo iðlindæs grandinës galas, suëjæ þmonës traukë  tà grandinæ, taèiau ji trûko ir galas álindo á piliakalnio vidø, o kas bandydavo tà grandinæ iðtraukti, tas bûdavo átraukiamas á kalno poþemius. Manoma, kad ðiame poþemyje baþnyèia yra nugrimzdusi. Á vakarus nuo Miroslavo, Perðëkës upelio kairiajame krante -   Kaukø piliakalnis. Jo ðlaitai nepaprastai statûs, aikðtelë beveik ið visø pusiø apsupta pylimu. Kitame    upelio krante uþ 50 m buvo dabar jau sunykæs Obelytës piliakalnis. Manoma, kad èia þmoniø gyventa dar I-ojo tûkstantmeèio pr. m. e.pabaigoje. Piliakalnio kultûriniame sluoksnyje rasta suanglëjusiø grûdø,   þmoniø ir gyvuliø kaulø, puodø ðukiø. Tiek daug jø nerasta nei viename kitame Lietuvos piliakalnyje. Tai rodo, kad mûsø protëviai mëgo ðias vietas. Verta apsilankyti prie Simno ir Giluièio eþerøásikûrusiame Simno miestelyje, kuriame yra sena, labai aukðta, daugiau nei 500 metø skaièiuojant Ðvè.  Mergelës Marijos ëmimo á dangø baþnyèia. Senieji Simno gyventojai mena legendà, kad Simno baþnyèià statë du milþinai: vienas milþinas smëlá statybai ëmë ið ðiaurinës Simno pusës, todël atsirado Simno eþeras, o kitas - ið vakarinës miesto pusës. Du milþinai baigë darbà, stovëdami vienas vienoje baþnyèios pusëje, kitas - kitoje. Per baþnyèios stogà pavaiðino vienas kità taboka, padavë rankas ir atsisveikino. Vienas milþinas, pasiraitojæs kelnes ir perbridæs Simno eþerà, patraukë á Þuvinto eþerà þvejoti, o kitas, perbridæs Giluièio eþerà, nuþygiavo Kalniðkës miðko linkmedþioti. Kita legenda sako, jog uþ upës, kuri jungia Dusios ir Simno eþerus, prieð kelis ðimtus metø stovëjæ kunigaikðèio rûmai. Tasai kunigaikðtis panorëjæs ir pasistatydnæs baþnyèià. Didþiàsias duris liepæs padaryti ið to galo, kuris stovëjo prieð jo rûmus,  kad per ðv. Miðias atidaræs duris jis galëtø ið savo rûmø matyti altoriø. Toliau vaþiuojant Þuvinto rezervato link prie Àþuoliniø gyvenvietës stûkso Àþuoliniø piliakalnis, dar vadinamas Àþuolø Ragu - Dambavaragiu. Pasakojama, kad ðá piliakalná 1812 m. kepurëmis supylæ prancûzai. Taip pat spëjama, kad ant piliakalnio buvæs lietuviø aukuras. Þuvinto biosferos rezervatà iðgarsino profesorius Tadas Ivanauskas ir ilgametis rezervato direktorius Vytautas Nedzinskas. Rezervato simbolis- grakðti ilgakasë lietuvaitë, laikanti aukðtai

 iðkeltà gulbæ. Prieð porà ðimtmeèiø gulbës mûsø kraðte buvovisai iðnaikintos. 1937 m. viena gulbiø pora apsigyveno Þuvinte ir susilaukë gulbiukø. Vietiniø þmoniø priþiûrima jø ðeimyna kas metai didëjo,   plito ir po kitus eþerus. Taip susiformavo lietuviðkoji gulbiø populiacija. Pavasará èia bûna apie 5000 ávairiø paukðèiø lizdø, vidurvasará Þuvintas tampa milþiniðka perykla, o rudená paukðèiø dar daugiau - vienu metu jø susirenka iki 20 000. Rezervate

auga daug retø augalø. Atvykæ á Þuvintà galësite aplankyti jo muziejø, pavadintà „Eþero evoliucija“. Muziejus mielai visø lankomas, nes tokio profilio muziejø ne tik Lietuvoje, bet ir kituose artimesniuose kraðtuose nëra. Nuo administracinio pastato apþvalgos aikðtelës iðvysite didingà Þuvinto vaizdà,

 jo plaèià panoramà. Mëlynose eþero tarpuðvendrëse pamatysite daugybæ gulbiø, laukiniø anèiø, þàsø, kragø, laukiø, kirø ir bûrius kitø paukðèiø. Visiðkai èia pat, tarp nendrynø esanèioje prieplaukoje, galësite pasiklausyti didþiojo baublio, krakðlës, mëlyngurklës ar nendrinio þiogelio.

  Sugráþus á Alytø, vertëtø dar kartà pasukti, ðá kartà Punios ðilo link. Pakeliui esantis Rumboniø baþnytkaimis pasiþymi dideliu ir graþiu senovës laikø

 paminklu - Rumboniø piliakalniu, ið rytinës pusës apsuptu Nemuno upës, o ið ðiaurinës - nedidelio Pilupio upelio. Anot padavimø, Rumboniø vardas esà kilæs nuo senovëje ðiame piliakalnyje stovëjusiø puikiø karaliø rûmø su aukðtu bokðtu, arba bone. Todël ir ði vieta buvusi pavadinta Rumbonimis -

 „rûmø bone“. Padavimai pasakoja, kad ið Rumboniø piliakalnio á Punios piliakalná kitame Nemuno   krante vedë poþeminis urvas. Piliakalná supylæ narsieji Dainavos ðalies kareiviai. Tame pat piliakalnyje, sako, esàs palaidotas ir galingasis jø karo vadas. Þmonës pasakoja, kad senovëje, kai þmonës dievams ugná kûreno, Rumboniø kalne stovëjusi Perkûno baþnyèia. Vëliau, ávedus Lietuvoje krikðèionybæ, toji baþnyèia buvo uþkeikta ir skradþiai þemæ prasmego. Kalno vidurys, kur ji prasmego, ádubæs liko iki ðiø dienø. Apsilankykite medinëje Ðvè. Trejybës baþnyèioje - tipiðkame klasicistiniame sakralinës paskirties ansamblyje, kuris vadinamas medine Vilniaus katedros kopija. Rumboniø kapinëse baltuoja vienintelë Alytaus rajone esanti balto marmuro antkapinë mergaitës skulptûra ant grafaitës Jadvygos Korevaitës kapo. Netoli nuo Rumboniø - Punios ðilas, apglëbtas 19 km ilgio Nemuno kilpa. Ðilas - vienas ið ádomiausiøLietuvos miðkø botaniniu poþiûriu, apsuptas vandeniu ið visø pusiø. Verta apsilankyti miðko muziejuje, kuris atidarytas 1979 m. Punios giininkijos patalpose. Muziejuje nemaþa medþioklës trofëjø  kolekcija, surinkti aplinkiniuose kaimuose naudoti buities rakandai, senoviniai miðko ruoðos padargai, miðko versluose naudoti árankiai. Prie girininkijos árengtas þvëriø aptvaras. Punios ðilo rezervato zonoje auga aukðèiausia Lietuvos puðisper 160 metø iðaugusi iki 42 m aukðèio ir 65 cm skersmens. Ádomu   pavaikðèioti àþuolø alëja, kurioje áspûdingesniems medþiams suteikti Lietuvos didþiøjø kunigaikðèiø vardai, netoliese - buvæs Dainavos“ apygardos partizanø ðtabo bunkeris. Kitoje ðilo pusëje - patrauklios  skulptûros medþioklës tema. „Þaltës slënis“ - tai buvusio Smalinyèios kaimo vietoje ákurtas skulptûrø parkas. Áëjimà á slëná puoðia meistriðkai iðdroþinëti dviejø þalèiø vartai. Aikðtelës centre ið didþiulio akmens iðkaltas akmeninis aukuras, kurá saugo vaidilutës bei senovës lietuviø dievas Perkûnas. Punios girininkijos administracijoje galima uþsisakyti ekskursijas, pajodinëti þirgais, pavaþinëti karietomis, þiemà - rogëmis, galima uþsakyti ir komercinæ medþioklæ.

 

(Straipsnis surinktas iš interneto )

 LY2BOK Justinas