LY2HT - Vidmanto, LHFA išvykose naudota technika

   Portabilaus darbo romantika mane sužavėjo nuo pat pačių pirmųjų radijo ryšių 1966 metais (o, Dieve, koks aš jau senas...šiemet rudenį jau 50 m. – „jubiliejinė“ darbo eteryje sukaktis!).

Jau tuomet girdėdamas portabilias, nebūtinai egzotines – DX, bet ir artimesnių ekspedicijų stotis, bandydavau įsivaizduoti operatorių patiriamą malonumą. Svajodavau apie nors kuklią išvykėlę gamton, kad ir su primytyvia AM 10 metrų radijo stotele... „Ne tau, Martynai, mėlynas dangus“... Tais laikais darbas eteryje bent kiek nutolus nuo užregistruoto adreso buvo, švelniai tariant nerekomenduojamas, grėsė licencijos atėmimu, net nuteisimu už nelegalią antitarybinę veiklą. Tik labai patikimimiems, patikrintiems išrinktiesiems išimtinais atvejais tokia prabanga būdavo leidžiama. Sulaukęs QSL kortelės iš egzotininės ekspedicijos ar net paprasčiausios, nenutolusios toli nuo namų išvykos, tą kortelę liesdamas, žiūrinėdamas, pasijusdavau tarytum pats ten būčiau pabuvojęs, užsisvajodavau...

   Dėl įvairių priežasčių praėjus norui tęsti šalių pagal DXCC sąrašą medžiokles, jų surinkus vos kiek daugiau, nei 170, su mobilia HF antena gana sėkmingai pašmirinėjus po Dzūkijos „skverus“, 1991-jų pradžioje mano bent kiek aktyvesnei veiklai grėsė pilnas nususimas, savanoriškas licencijos atsisakymas, jau nekalbant apie kažada taip svajotas išvykas.  

 

LY2HT-1

 

Jaučiu, kaip per uodegikaulį srovele bėga prakaitas, tačiau čia - piliakalnio viršūnėje jaučiuosi laimingas.

LY2HT-2

   Suvokęs, kad jau niekada nenuvyksių į jaunystėje taip išsvajotas tolimas šalis, salas ir iš jų niekada nesigirdės mano šaukinio, kiek sugebėjau, kiek pajėgiau, įnikau į LHFA ekspedicijas, link mane taip traukusių piliakalnių. Ir piliakalniai, jums, mielieji kolegos padedant, man atsilygino už tokį pasirinkimą gal netgi labiau, nei jūs galite pagalvoti. Čia neturiu omenyje tų kelių diplomų, kuriuos tesugebėjau užsidirbti. Naujo piliakalnio pamatymas, prisilietimas prie jo, atsigaivinimas jo skleidžiama aura, šioje aplinkoje girdimi jūsų balsai man tapo ne mažiau brangūs, kaip galėjo būti ekspedicijos į tolimas, retas šalis, salas ar rifus.

   2004 metais, pirmą kartą sugedus Padre F.A. Bendoraičio CP8AL dovanotam Kenwood TS-430S, liko tik senutėlis Radio-76 su perdegusiais deficitiniais PA tranzistoriais (išgaudavau apie 20W).

Aptikęs KD1JV internetinį puslapį http://kd1jv.qrpradio.com/   surinkau detales, pasigaminau plokštę nesudėtingam mikrotransiveriui. Tačiau teko gultis į ligoninę labai rimtai operacijai, net nepradėjus montuoti. Reabilitacijos Birštone metu, po sunkios pilvo operacijos, buvo daug laisvo laiko.    

   Belankydama žmona atvežė detales, plokštę, litavimo priemones. Atsiklaupęs prie lovos, nes sėdėti dar negalėjau, kasdien įlituodavau po keletą detalių ir atrinkdavau 5-8 detales, kurias įlituosiu sekančią dieną. Pasiruošimas tokiam darbui užtrukdavo ilgiau, nei pats litavimas, nes ir klūpoti galėdavau neilgai. „Darbastalis“ – lova, užtiesta iš namų atvežtu užtiesalu. Montuojant, skausmai lyg sumažėdavo, laikinai pamiršdavau atsiradusią pooperacinę negalią, prastą ligos prognozę, laikinai pagerėdavo nuotaika. Namuose transiveriukas pradėjo veikti iš karto. Pirmasis ryšys – su LY2PJ (Alytus) tik gulinčia sumontuota plokšte ant stalo. Net PA galinio tranzistoiraus radiatorius tebuvo tik jo paties TO-220 korpusas! Vėliau Joną LY2PJ ir kitus teko ilgai įtikinėti, jog dirbau ir tebedirbu tik su 3W galingumu.

LY2HT-3

KD1JV QRP transiverio vidus.   http://kd1jv.qrpradio.com/ssbrig/SSB.HTM   (internete yra jau tik naujesnė versija)

Kairėje pusėje VFO. Dažnis keičiamas daugiasūkiu potenciometru. Skalė, pagal kurią galima tik maždaug orientuotis, koks dažnis

nustatytas. Dešinėje – visa likusioji transvierio dalis. Viršutiniame deš. kampe – galios tranzistorius IRF510 be radiatoriaus.

Minėto pirmojo QSO metu dar nebuvo ir priekinės sienelės, ateniuatoriaus mygtuko

PA tranzistoriaus radiatoriumi, o kartu ir transiveriuko korpusu tapo ½ aliumininio modemo korpuso:

LY2HT-4 

LY2PU Vytautas, QRP entuziastas, paskatino paruošti straipsnį, skatinantį ir kitus LY-us susidomėti QRP : http://www.qrz.lt/varpas/htmt.htm

Aparatėlis veikė patenkinamai: signalo kokybė buvo pakenčiama, tik nuolat pamažu “plaukė” dažnis. Su 3W ir “kreivu” 80 m dipoliu padariau daug QSO su Vidurio ir Vakarų Europa, „persiritau“ per Uralo kalnus. Pajutau QRP ryšių malonumą ir ypatumus.

Gana greitai pasidariau K5OOR stiprintuvą su tais pačiais pigiais IRF510 mosfet’ais, maitinamą per betriukšmį keitiklį iš 12V DC į 25VDC @ 5-6 A.

Nuo 12,6 iki 25 V padidinus maitinimo įtampą, PA galingumas išaugo apie 4 kartus – iki 45 – 50W.

  LY2HT-5

 

 Stiprintuvo korpusui, o kartu ir radiatoriui panaudota likusioji ½ modemo korpuso dalis.

Tokių pat gabaritų ir panašaus dizaino padariau ir įtampos keitiklį bei antenos tiunerį (pastarasis t.p. pagal KD1JV). Viską sudėjus į kiek

patobulintą nurašytos medicininės aparatūros dėžutę – lagaminėlį, šį komplektą tapo patogu naudoti išvykoms į gamtą.

 

LY2HT-6

 

Lagaminėlis atsidaro iš viršaus ir iš apačios (vaizdžiau pamatysite vėlesnėse fotografijose). Vienoje pusėje jungtys, o kitoje aparatų priekiai su rankenėlėmis, jungtukais. Baigus dirbti, abu dangčiai uždaromi.

Iš jau minėto šviesios atminties bičiulio - bendrapavardžio Vytauto LY2PU pirmą kartą išgirdau apie prasidėjusias ekspedicijas į piliakalnius.

Jis ir pasiūlė komplektą panaudoti piliakalnių aktyvavimui. Idėja taip patiko, kad kartą pabandžius, su šeima ar draugais savaitgaliais

aplankydavome po keletą piliakalnių, patirdami įvairiausių nuotykių. Su šiuo komplektu buvo aktyvuota netoli pusšimčio piliakalnių.

 

 KD1JV transiveriuko paprastumas paskatino pagaminti dar vieną - su jau kitokiu VFO, kitokiu draiveriu. Sudėjau į “retro – pseudoretro” tipo medinį korpusą, pasidariau garsiakalbį – „ragą“:

 

LY2HT-7 

 

Iš šio niekaip neįstengiau gauti daugiau, nei 1- 1,5W, buvo ir kitų, sunkiai randamų ydų, pakliuvo nekondicinių detalių. Todėl, panaudojau vos viename – Bražuolės piliakalnyje (5 QSO). Vėliau šis „medinis“ KD1JV transiveris buvo užmestas ir kurį laiką tarnavo detalių „donoru“ kitoms konstrukcijoms.

   Į ekspedicijas važiuodavau ne vienas. Žmonai Virginijai savaitgalių išvykos patiko taip pat: noriai padėdavo pernešti aparatūrą, įrengti anteną, viską sunešti atgal į automobilį. Dažnai ir pauogaudavo, pagrybaudavo, pabendraudavo su vietos gyventojais, pasigrožėdavo vaizdais. Be jos pagalbos tikrai nebūčiau įstengęs sėkmingai užbaigti daugelio išvykų, o tikriausiai - jos būtų labai greitai užsibaigusios. Dabar, praėjus nemažai metų nuo pirmųjų išvykų, vis dar nesu įsitikinęs, ar ji važiuodavo dėl įdomumo, ar labiau dėl noro man padėti? O to pasiteiravus, ji tik patyli, besišypsodama. Dažnai važiuodavo sūnus, jo draugai, pusbroliai, pusserės, kiti mūsų šeimos giminaičiai ir pažįstami.

 

LY2HT-8 

Kairiojoje Virginijos rankoje dar vienas mūsų išvykų įrengimas: lagaminas – stalas. Atidarant, jis išskleidžiamas 180 laipsnių ir viršaus naudingasis plotas padvigubėja. Viduje – šio stalo kojelės, antenos ir atsvaro laidai specialiose ritėse, buteliukas su vandeniu antenai ant medžio šakos užmesti, virvutės, kuoleliai, sumuštiniai, kt. (kituose straipsneliuose šia tema gal bus ir naujesnių fotografijų).

Tai buvo jau gana seniai...

 LY2HT-9

 

Lagaminas – stalas su ant jo padėtu lagaminu – etažere, kuriame sudėta ir paruošta darbui visa išvykos aparatūra: KD1JV transiveris,

WA2EBY stiprintuvas, K5OOR įtampos keitiklis iš 12V DC į 25V DC, KD1JV tiuneris, derinamas mažos galios,, trukdžių nesukeliančiu atskiro generatoriaus signalu. Galima įžiūrėti ir nedidelį juodą akumuliatorių šalia aparatūros. Tautine vėliava rūpindavosi kartu vykstantys vaikai.

Užkopę į piliakalnio viršūnę, pirmiausiai atlikdavome pačių sugalvotą ritualą bočių garbei ir tik tuomet pradėdavome įsiruošimo darbus. Viduryje

sūnus Vidmantas, o su mėlynais marškiniais – pusbrolis Vytas (Pilviškiai).

  LY2HT-10

Tą dieną Bražuolės piliakalnyje įvyko nelaimė: nuo „Retro“ KD1JV transiverio (viršuje), grįžtant dirbti su pirmujoju KD1JV transiveriu (apačioje), bejungiant akumuliatorių, supainiojau pliuso – minuso laidus... nepataisomai sudegė DC įtampos keitiklis, dalinai - 45W PA ir pats KD1JV transiveris (fotografijoje pastarasis –antrasis blokas nuo “lagamino” apačios). Faktiškai pasibaigė ir viso „lagamino“ turinio gyvenimėlis. Tą patį stiprintuvą su įtampos keitikliu pagal K5OOR pakartojau daug vėliau, bet jau daugiadiapazoninį ir prie kito transiverio. Sanatorijoje, atsiklaupus sunkiai sumontuotą pirmąjį KD1JV transiveriuką, mane iš namų ištraukusį į gamtą, vėliau restauravau, bet LHFA išvykose jis daugiau jau nepabuvojo.

 2006 m. Taigi, vėl likau be veikiančios aparatūros. Paskubomis į nuo amžiaus ir nuo nesibaigiančių rekonstrukcijų apdriskusį Radio-76 įdėjau

jau išbandytą, WA2EBY mosfet stiprintuvą (12W @ 12 V DC ) ir kiek labiau atšilus – vėl į piliakalnius.

 

LY2HT-11 

Neturėdamas tinkamų matavimo prietaisų, ilgai niekaip negalėjau pašalinti keleto RADIO-76 kaprizų, dažnai atsirandandančių atsakingiausiais momentais, ypač – išvykose. Daug schemos pakeitimų, padarytų betobulinant užfiksuota nebuvo, jie buvo užmiršti, o tai dar labiau sunkino aparato ydų paieškas ir jų šalinimo procesą. Aišku, pritrūkdavau radiotechnikos išmanymo, o kartais – ir kantrybės. Dabar šis aparatas sutvarkytas, užkonservuotas ir stovi nenaudojamas. Abejoju, ar jis bus dar kada nors panaudotas.

 

 LY2HT-12

Gerbdamas „senolio“ amžių ir patirtus „kankinimus“, jo išorės nerestauravau specialiai...

Toks apšepimas man patinka panašiai, kaip patinka gražiai padėvėti džinsai.

 

LY2HT-13 

LY2HT-14

Su transiveriu Radio-76 aktyvavau nemažai piliakalnių: Paparčių KA-123 (2006-04-29), Trakų VI-83 (2006-05-01), Sen. Trakų VI-87 (2006-05-01)   Lašinių KA-40 (2006-05-20), kt. Beje, į keletąTrakų ir Paparčių piliakalnius kartu vyko ir mano besveikstantis pacientas amerikietis Richard KI6BEV

(su Radio-76 jis pozuoja fotografijoje žemiau).

 

LY2HT-15 

                        Nustebino Richard KI6BEV senosios ir naujųjų laikų puikus Lietuvos istorijos žinojimas, simpatijos Lietuvai apskritai.