Bradeliškės ir Buivydai

LHFA sponsors

Visitors

Details: Published on Wednesday, 01 July 2015 16:44; Hits: 2996

Šis pasakojimas, paruoštas tuojau po kelionės,

beveik metus laiko buvo prapuolęs kartu su laikmena...

Pagaliau atsirado. Atsiprašau už tokį vėlavimą, - LY2HT.

Pažintis su “Ivan čaj”: VI-35 Bradeliškių ir VI-36 Buivydų piliakalniai.

2014-07-19 LY2HT & LY3DG

Šį kartą važiuojame kartu su elektrėniškiu Igoriu LY3DG. Jis praktikavęs alpinistas, trijų vaikų tėvas, šiuo metu tėvystės atostogose. LHFA sąjūdžio pradžioje su Igoriu ir pradėjome:

http://www.qrz.lt/lhfa/eksp_050813.php

Igoris labai šnekus, su savita gyvenimo filosofija, gyvenimo sunkumų ilgai lamdytas, bet nepalūžęs, tik jų užgrūdintas. Tėvystės atostogų metu turįs laiko jau ir laisvalaikiui, susidomėjo senoviška rusų arbata, jos rinkimo, fermentavimo, kt. gaminimo subtilybėmis. Šeimoje ir su draugais, giminėmis ją gurkšnoja, mėgaujasi. Kad niekas nepainiotų su gruziniška ar kitokia arbata, ji nuo senų laikų vadinama Ivan čaj. Net ir šioje pasakojimo vietoje vis dar galvojau, kad tai tai iš rytietiškos žaliavos, tik specialiu rusiškuoju būdu paruošta arbata, verdama “samovar”. Bet kai pradėjo pasakoti, kaip jis pats delnais susuka arbatžolių lapus, fermentuoja, maža to, pats ir renka lapus, kad šia ikirevolikucinės Rusijos imperijos eksportuojama arbata mėgavosi visa vakarų Europa, net anglai, o dabar ji beveik pamiršta, pertraukiau, paklausdamas, kur ji auga. “Kaip tai kur? Juk ji auga ir Lietuvoje”, - atsakė pašnekovas.

Kai papasakojo, kaip atrodo augalas, pamaniau, jog tai raudonėlis, o kalba nutrūko, nes privažiavome Maišiagala-Kernavė kryžkelę, o pasukus dešinėn, reikės nepražiopsoti siauro keliuko ir dar kartą sukti dešinėn. Piliakalniai jau čia pat. Už kilometro parkavimo aikštelė, o iki Bradeliškių piliakalnio dar apie 300 metrų pėsčiomis. Paėėjus, išnyra mūsų pirmasis tikslas:

VI-35-1

VI-35-2

Užkopę laiptais, dairomės, gėrėdamiesi toliais, lengvu, jau besisklaidančiu rytinio rūko šydu:

VI-35-3

VI-35-4

VI-35-5

Nuo šio piliakalnio aikštelės matomas ir jo „kaimynas“ – Buivydų VI-36 piliakalnis. Jis horizonte, maždaug kadro vidurye:

VI-35-6

Besidairant dėl sąlygų antenai, Igoris kažkur pradingo. O po kelių minučių išgirdau bešaukiantį mane, ir atsisukęs jį pamačiau žolėse:

VI-35-7

“Vidmantai, ateik! Juk čia Ivan čaj auga!”

VI-35-8

Žydintis Gaurometis (Ivan-čaj)

Toliau sekusį jo aiškinimą, kodėl II pasaulinio karo pradžioje vokiečiai su daugybe tankų greitai grįžo nuo Leningrado prieigų atgal, klausiau nekantriai, nes labiau rūpėjo antenos klausimas. Pasak Igorio, vokiečiai skubėjo sunaikinti fizinę ir dvasinę rusų stiprybę – ten augusias Ivan čaj plantacijas. Sunaikino ir grįžo prie fronto linijos.

Metant ant šakos butelį, virvutė užstrigo už kiečio krūmo ir sustabdė butelio skrydį kaip tada, kai jis buvo bekrentąs anapus šakos. Rezultatas – butelis su virvute tris kartus apsisuko aplink šaką. Kaip Burčiakuose. Alpinisto Igorio ir prašyti nereikėjo. Po kelių minučių virvutę, o su ja ir LW troselį jau užtraukėme.

VI-35-9

Darbo vietoje jokio šešėlio, kaitra vis didėja, bet kur tu dingsi, teks kęsti...

Igoris su savo šaukiniu padirbėti nepanoro, ir kiek pabuvęs, dingo.

Didesnę pusę QSO pavyko padaryti dar iki trafiko. Per didelį vargą, pagaliau šį kartą mane išgirdo ir LY3PDS! Per veidą žliaugia prakaitas, o ant akinių stiklų – druskos kristalai. Jokio vėjelio, marškiniai šlapi, juntu, kaip maždaug uodegikaulio sritye žemyn srovena prakaito „upeliukas“... Vanduo iš butelio nė kiek negaivina.

Jau bedirbant po trafiko, grįžęs Igoris be žodžių įteikė butelį su brendžio spalvos skysčiu. Igoris – abstinentas, todėl drąsiai trukteliu keletą gurkšnių: puikus skonis, norisi dar, bet pirma pasiteirauju, kas gi butelyje yra. „Iš namų kelionei pasiėmiau. Tai – Ivan čaj...“, atsakė Igoris. Dar keli gurkšniai atgaivino pilnai. Patiko. O Igoriui patiko mano saldieji suvalkietiški lašinėliai... Vis labiau įdienojant, sukaisti teko dar labiau, bet

savijauta stabiliai buvo gera. Ivan čaj teigiamas poveikis?

45 SSB 80 m QSO nuo Bradeliškių piliakalnio.

Iki sekančio - Buivydų piliakalnio apie 1 km pažintiniu taku, apeinant tarp piliakalnių esančią pelkę ir beveik visą laiką kopiant įkalne. Pakeliui daug brandžios vasaros spalvų:

VI-36-1

VI-36-2

Žvalgausi kairėn, kur pagal interneto šaltinius, turėtų būti pieva, o dar toliau – Bradeliškių kaimas ir Dūkštos. Pamačiau puikiausią žvyrkelį, iš tos pusės, einantį link Buivydų piliakalnio! Navigatorius būtų suradęs šį kelią ir automobiliu, nesivargindami būtume pasiekę abu piliakalnius. Visi interneto šaltiniai, įskaitant ir Google, pasenę beviltiškai...

Abu su Igoriu nusprendžiame, kad ne 1 km, o gal net daugiau 1,5 sukorėme, eidami lanku.

Pagaliau pamatome tikslą, bet tiesiai neprieinamą, dėl už lauko esančios pelkės. Dar vienas arti kilometro vingis, spiginant saulei. Gerai, kad nors įkalnė pasibaigė.

VI-36-3