Čiobreliais kvepiantis piliakalnis

LHFA sponsors

Visitors

Details: Published on Thursday, 10 July 2014 11:43; Hits: 3669

ČIOBRELIAIS KVEPIANTIS PILIAKALNIS

MA-49 Viltrakiai 2014-06-28

Natūralu, kad po eilės sunkokai pasiekiamų piliakalnių aktyvavimo, kai kuriuose dar ir su antenos įtaisymo nesėkmėmis ar užtrukimais, (MA-28, KA-114, KA-115), kilo noras aplankyti „lengvesnį“ piliakalnį. Savo pagalbininkei Virginijai jau gerokai anksčiau buvau pažadėjęs labiau elegantišką pasivaikščiojimą bočių takais. Tokius pageidavimus maždaug atitiko Petro LY2KM 2009 metais jau aktyvuotas pašešupės Viltrakių piliakalnis, nuo uošvių sodo prie Pilviškių geležinkelio stoties esantis vos už kelių kilometrų.

Penktadieniui vakarėjant, išvykome žvalgybon, tuo pačiu ketindami iš vakaro pakabinti anteną.

Navigatorius netikėtai nuvedė visai kitais keliais, nei rekomenduoja interneto šaltiniai. Pasirodo, kad tų rekomenduojamų kelių jau seniai nėra. Išvažiavus iš miško, keliukas pradėjo suktis priešinga nuo piliakalnio kryptimi, link vienkiemio. O piliakalnio nesimato per už pievos esantį alksnynėlį. Pieva pažliugusi, bet su auliniais įveikiama.

Pritaręs Virginijos pasiūlymui nuvažiuoti šiuo iš miško išnirusiu keliuku iki netolimos sodybos ir pasiteirauti, kaip privažiuoti prie piliakalnio kuo arčiau, pats pasilikau pamiškėje. Iš įnirtingo šunų lojimo greitai supratau, kad Virginija jau kieme. Pradėjo lyti, o aš net be striukės, tai skubiai patraukiau vienkiemio link. Staiga iš už posūkio išniro gal aštuoni, nusikorusiais iki žemės liežuviais šunys, o paskui juos ir mūsų automobilis. Gretimai ir paskui automobilį „siuva“ dar penki ar šeši šunys. Sustojus mašinai jie taikiai nubidzeno atgal, retkarčiais atsukdami ir lyg dėl visa ko viauktelėdami. Automobilyje sėdėjo vedlė – šunų šeimininkė ponia M, noriai sutikusi atvesti iki pat piliakalnio. Pakeliui paaiškėjo, jog dar keli šunys liko namuose, mat jie pririšti. O iš viso jų turi lyg keturiolika, lyg šešiolika... Kai kada net šunų maisto, skanėstų nuperkanti, nors jie, rupūžės, prasikapstę žemę, sudraskė visus viščiukus aptvare ir todėl, prakeiktieji, nusipelnė būti pakarti, gaila tam neturinti laiko...

Apie kilometrą pavingiavę vos įžiūrimu lauko keliuku, tiksliau – lygiu lauku, pamatėme iš interneto pažįstamą beržynėlį, pro kurį prasišvietė mažas kalnelis - Viltrakių piliakalnis.

Poniai M besikraustant iš mašinos, pasiūlėme ją tuojau pat parvežti atgal į namus, bet ji net girdėti to nenorėjo ir šokte iššoko lauk, nelygint katapultos išsviesta . Lygiai taip pat atsisakė ir atlygio už pagalbą, bėgte pasileidusi per laukus namų pusėn...Atrodo, kad gyvenimo labai nuvarginta, bet tokia greita...

Trumpas lietutis greitai liovėsi panašu, jog piliakalnio jis net nepasiekė. Nušvito saulė. Antenai sąlygos pačios palankiausios: didžioji laido dalis bus laisvoje, be medžių erdvėje 4-6 m aukštyje. Susitvarkėme per 15 minučių.

MA-49-1

Sugrįžęs nuo tolimojo antenos galo, pamačiau Virginiją, spragsinčią fotoaparatu, nukreiptu į dangų. Atsisukęs, pamačiau kai ką daugiau, nei vien tik anteną (beje, ji kairiajame viršutiniame kampe):

MA-49-2

Pajuokavome, jog tai palankus dangaus ženklas. Mūsų mintis pertraukė čia pat pasigirdę gervių klykavimai, bet jau priešingoje pusėje. Atsisukę, pamatėme už kokių 100 metrų nuo pievos bekylančią porelę. Fotografuoti su „muiline“ net nebandėme – per toli.

O beržynėlis – kaip parkas, primena Dzūkiją: smėliukas, samanėlės, švaru, jokių aukštų žolių, krūmų. Auliniai batai nereikalingi, bet kitokių tuo metu neturėjome. Daug įvairių, iš toli kvepiančių vaistinių augalų, tačiau vyrauja čiobrelio kvapas. Džiaugiuosi, kad lūkesčiai rasti nesunkiai pasiekiamą piliakalnį išsipildė, tik tuo džiaugsmu pasidalinti jau neturiu su kuo: Virginija jau laiminga ir rankioja voveruškas.

. MA-49-3

Pabuvome, kol sutemo, klausydamiesi gervių, traukdami mielą mudviejų gimtųjų kraštų orą, paskanintą čiobreliais, grožėdamiesi ilgais šešėliais Šešupės lankose. Abu čia pirmą kartą. Net Virginija, kuriai iki tėviškės tik apie 7 kilometrai. Nenoriai pakilus eiti link automobilio tariau: „Ketvirtį amžiaus tau buvo skirta pragyventi Elektrėnuose, kad po tiek metų, galėčiau atvežti čia ir parodyti, ko nepamatei gyvendama netoliese.“

2014-06-28

Ryte nereikia anksti keltis, skubėti. Antena paruošta vakar, o ir kelionės tik 20 minučių. Atvykstame.

Kinietišką troselį - Long Wire lanksčiu mėlynu laidu prisijungiu prie tiunerio:

MA-49-4

Šio „krokodilo žandikauliai“ garantuoja ypač gerą kontaktą!

Oras puikus, esu gerai girdimas. Trafikas neįvyko. Per tris ketvirčius valandos 80 m diapazone SSB – 40 QSO iš MA-49.

Nusikabinę anteną, vis dar neskubame išvykti. Čia bebūdami, jau galutinai nusprendžiame, kad Valstybės dieną aktyvuosime Sudargo piliakalnius. Po „suvalkietiškų“ priešpiečių gamtoje, kūne pasklido lengvas malonaus tingulio pojūtis.

MA-49-5

Švarus, tvarkingas gamtos kampelis. Tarytum ir nieko čia ypatingo, bet laiku pasirinkus, ši vieta pripildė vien tik pozityviomis emocijomis, taip paruošdama tų „nepatogiųjų“, bet įdomių piliakalnių aktyvavimui. Juokaudamas tariau: „Tau balių suknelė, o man smokingas, kaklaraištis, balti marškiniai ir baltos pirštinės čia būtų labai tikę!”

MA-49-6