Klubo retransliatorius LY0RKY

Kas gi yra tas mėgėjiško radijo retransliatorius?

Mėgėjiško radijo retransliatoriai sudaryti iš aukštoje vietoje įrengtos anteninės sistemos ir radijo stoties. Radijo stoties siųstuvas ir imtuvas dirba tuo pat metu, šiek tiek skirtingais dažniais, bet siųstuvo signalas jokiais būdais neturi patekti į savojo imtuvo įėjimą, nes tada imtuvas nebegalės priimti kitų stočių signalų. Todėl tiek siųstuvo, tiek imtuvo įėjimuose statomi sudėtingi, griozdiški (ir brangūs!) filtrai, arba, supaprastintu atveju, siųstuvui ir imtuvui naudojamos atskiros antenos, esančios kuo toliau viena nuo kitos. Sumažinti siųstuvo signalo pralindimą į imtuvą galima ir specialiai orientuojant antenas viena kitos atžvilgiu. Visa ta technika turi dirbti plačiame temperatūrų diapazone, esant stipriems vėjams, lyjant ir sningant...
Taigi, retransliatorius yra gana sudėtingas inžinerinis įrenginys, jo sudedamosioms dalims keliami labai aukšti techniniai reikalvimai. Gal todėl retransliatorių nėra daug, jie gerokai brangesni už aukštos klasės radijo stotis kartu su antenomis. Retransliatorių paprastai įsirengia radijo mėgėjų grupės, klubai - savo narių poreikiams tenkinti.

Bet per tokį retransliatorių radijo mėgėjas, sėdėdamas savo bute ant sofos, net maža rankine stotele, su "gumine" antenyte, gali susirišti su savo kolegomis, važiuojančiais automobiliu už kelių dešimčių kilometrų, o su radijo mėgėjais, naudojančiais geras antenas - ir už keleto šimtų kilometrų! Žinoma, tokie ryšiai yra tik radijo mėgėjų veiklos pagalbininkas, o ne tos veiklos objektas. Retransliuoti ryšiai nėra užskaitomi varžybų metu, jie neįtraukiami į pasiekimų lenteles ir t.t. Su tikraisiais radijo mėgėjų ryšiais tai turi bendro tik tiek, kad ir čia, ir ten yra naudojamas radijas... Nežiūrint pasigirdusios liūdnos gaidelės, drįstu tvirtinti, kad be savų retransliatorių bet kokia rimtesnė radijo mėgėjų veikla būtų apsunkinta, o kai kada - net neįmanoma.

Pirmasis radijo mėgėjų retransliatorius Lietuvoje buvo įrengtas Vilniuje, klubinėje stotyje LY2WR, apie 1990 metus. Jo darbo vieta - Vilniaus televizijos bokštas, jo signalas buvo pastoviai girdimas šimto ir daugiau kilometrų spinduliu. LY2WR retransliatorius - Atgimimo ir Nepriklausomybės kovų dalyvis, slapta veikęs ir sovietinių desantininkų užgrobtame TV bokšte.

Du nedidelio galingumo eksperimentiniai retransliatoriai (LY3LP ir LY2PU) vienu ir tuo pat metu (apie 1991 m.) veikė Elektrėnuose, bet, nepraėjus pilniems metams, jų veikla buvo nutraukta - nedidelę jų veiklos zoną "dengė" tuo metu puikiai veikęs Vilniaus retransliatorius, o padidinti savadadarbių retransliatorių veikimo nuotolį nebuvo nei techninių galimybių, nei materialinių resursų.

1991 rugsėjo 21 d. įvyko LRMD valdybos posėdis, kurio metu buvo numatytos gairės Lietuvos radijo mėgėjiškų retransliatorių tinklui vystyti, buvo paskirstyti dažnių kanalai. Be valdybos narių, posėdyje dalyvavo ir aktyvesni radijo mėgėjai, tuo metu užsiiminėję retransliatorių konstravimu ir įrengimu. Posėdyje dominavo didžiųjų miestų atstovai, skeptiškai žiūrėję į galimybę įrengti retransliatorių tokiame "užkampyje", kaip Kybartai, todėl R6 kanalo dažnį pavyko išplėšti tik "antriniu" pagrindu. "Pirminiu" pagrindu šis dažnis tada buvo paskirtas rytų Aukštaitijai - Utenai ar Viešintoms... Laikas parodė kas tada buvo teisus - po keleto mėnesių pradėjo veikti antrasis Lietuvos radijo mėgėjų retransliatorius - tai buvo "Varpo" klubo retransliatorius Kybartuose!

Jo "gimdytojas" buvo prieškarinis kybartietis Kazimieras Noreika DK1XT, dabar gyvenantis Vokietijoje, Konstanz mieste. Gorbačioviško "atlydžio" metu pradėjęs lankytis gimtinėje dažniau, veždamas labdaros prikrautus sunkvežimius ir autobusus, Kazimieras vis dairydavosi, ar nėra Kybartuose radijo mėgėjų ir jų antenų. Dabar jau sunku pasakyti, kodėl jam iš pradžių taip nesisekė, bet, galų gale, viskas baigėsi laimingai - jis susipažino su Edmundu Gudžiūnu LY3PDS. Viena iš temų, prie kurios Kazimieras vis grįždavo ir grįždavo, buvo "kas tai yra retransliatorius, ir koks tai geras daiktas yra". Suvalkiečius nereikia ilgai įkalbinėti, ypač jei kas nors duodama už dyką! Edmundas iš karto pasiūlė statyti retransliatorių pačioje geriausioje vietoje, kokią tik galima rasti visame plačiame krašte - Kybartų RRL bokšte. Tuo labiau, kad tuometinis personalas jam buvo ir gerai pažįstamas, ir palankiai nusiteikęs.

Netrukus atėjo "geroji naujiena" ir iš Konstanz - antroje 1991 metų pusėje jie ruošėsi pakeisti savo retransliatorių į modernesnį, o senąjį sutiko padovanoti Lietuvai. Kazimieras DK1XT užsiėmė organizaciniu darbu tarp Konstanz radijo mėgėjų klubo narių (vienas Dievas dabar težino, ką ir kiek jam tai kainavo...). Turima retransliatoriaus dokumentacija yra datuota 1992 07 20 (vis tas vokiškas "ordnungas"!).

Pagrindinis retransliatoriaus gamintojas - Hansas-Joachimas DL7KH. Jis pagamino naują maitinimo bloką, perprogramavo šaukinį, iš esmės perdarė visą retransliatoriaus valdymo automatiką. Retransliatoriuje panaudota perdirbta "Lufthanza" kompanijos lėktuvo FM radijo stotis. Visa aparatūra, kartu su neperdirbtu antruoju "Lufthanza" transiveriu atsarginėms dalims (vėliau jo pagrindu buvo pagamintas Alytaus retransliatorius, beje, prižiūrimas mūsų klubo nario Justino LY2BOK) Kybartus pasiekė 1993 metų pavasarį, ir tuoj pat buvo pradėta rūpintis jo didenybės "Klubo "Varpas" Retransliatorius" įteisinimu. Edmundas yra gerai perpratęs biurokratinio darbo vingius, todėl reikalai judėjo gana sparčiai. Yra išlikę ir visi susirašinėjimų dokumentai, todėl galima tvirtinti, kad ir tuometiniai valdininkai buvo labai operatyvūs ir labai geranoriški. Nei viena valdiška "kontora" nelaikė popierių stalčiuose - teigiami atsakymai, leidimai buvo gauti per dvi savaites, ar trumpiau (tik LRMD užtrukta 25 dienos :)).

Edmundas LY3PDS pagal "The ARRL Handbook" duomenis pagamino dvi "J" tipo antenas, elektros skydelį, klubas surado ir paskyrė lėšų 105 metrams elektros maitinimo kabelio (suvalkiečiai nebūtų suvalkiečiais - jie tą kabelį ištiesė Kybartų stadiono futbolo aikštėje ir pamatavo, ar iš tikro tiek yra!!!). Buvo sudaryta "aukštalipių komanda" (LY3PDS, LY2BDT, LY4AB, LY2KA ir LY2RF) retransliatoriui bokšte įrengti.

Edmundas LY3PDS ir Romas LY2BDT nepraleido progos nusifotografuoti Kybartų priemiesčio fone. Apačioje matosi senasis kelias į Kudirkos Naumiestį, ėjęs Lietuvos-Vokietijos pasieniu. Už abiejų vyrų rankų, žemai žemai matosi šviesus Lieponos kaspinėlis - jos kairysis krantas (nuotraukoje jis dešiniau) jau daugiau nei 570 metų priklauso kitai valstybei - šiuo metu Rusijai, todėl dauguma nuotraukoje matomų namų yra Rytprūsių miestelyje Eitkūnuose (dabar - Černyševskoje) .

Toks buvo LY0RKY "pradėjimas", gimimas, gyvenimo pradžia. Vėliau buvo visko - trukdžių, nedidelių gedimų, kurioziškų atvejų, bet retransliatorius sąžiningai baigia pirmąjį savo dešimtmetį. Nereikia pamiršti, kad retransliatoriaus bokštas (storas dujotiekio vamzdis :^)) yra beveik 100 metrų aukščio, o visą aparatūrą, įrangą, įrankius reikia nešti ant savo pečių, siauromis kopėčiomis, beveik visiškoje tamsoje. Net nenešant jokios svorio, aukštyn lipama virš 20 minučių, gi žemyn lipti yra net sunkiau, nei į viršų.Jei lauko temperatūra yra aukštesnė nei 24 laipsniai, lipti į bokštą draudžia tarnybinės instrukcijos - bokšto viršuje susikaupusio karšto oro temperatūra darosi panaši į orkaitės temperatūrą kepant suvalkietišką "kugelį".

Kybartų retransliatoriaus aparatūra neturi specialių skiriamųjų filtrų ("puodų"), siųstuvo-imtuvo izoliacija pasiekiama išnešus priimančiąją ir siunčiančiąją antenas pagal vertikalę. Geriausia antenų tarpusavio padėtis surasta eksperimentiškai. O kiekvienas eksperimentas - tai dar vienas lipimas į bokštą... Štai keletas tokių lipimų: siekiant pagerinti imtuvo dinamiką, teko demontuoti aukšto dažnumo stiprintuvą; buvo įdėtas "pyptukas" (tks Danui LY3NJD); reikėjo pakeisti šaltyje užstringančią relę; tris metus LY0RKY padirbus su 30-50 mW galingumu antenoje (beveik niekas to nepastebėjo!), teko prilituoti šaltą "paikę" galinio tranzistoriaus bazėje, ir t.t ir t.p....

Nors pagrindinis retransliatoriaus "prievaizdas" yra Edmundas LY3PDS, klubo nariai entuziastingai padeda retransliatorių prižiūrėti ir modernizuoti. 1998 metais buvo pakeistos antenos - Antanas LY3OY pagamino "ūkišką" "Midland" firmos 2x5/8 antenos kopiją. Edmundas LY3PDS ir Danas LY3NJD bokšte kaitaliojo antenas, o Edmundas jr. LY2BVQ ir Gintaras LY3NGZ "vaidino" signalgeneratorius. Tačiau neįkainojamą pagalbą tada suteikė Leonas LY4BD iš Marijampolės (deja, šis puikus žmogus, puikus specialistas, visų švelniai vadinamas "mūsų Levukas", jau SK...) Pagal jo rankinuko su "gumine" antena spinduliuojamus 500 milivatų buvo parinktas optimaliausias siųstuvo galingumo ir antenų išdėstymo variantas, veikiantis ir iki šiol.

Nuo to laiko jokiu (tfu, tfu, tfu...) problemų nebekilo, tik po uragano "Anatolijus" teko šiek tiek patiesinti "Midland'o" antenos "kloną"...

Buvo atsitikę ir labai "linksmų"dalykų - dėl LY2HT "rankinuke" DJ-180 esančios, bet neveikiančios tonalinės "knopkės" LY3PDS nuvilko žemyn visą bloką, ir tik namuose, ant stalo, tai pamatė... Arba paskutinis LY3PDS lipimas tiesinti antenos, vykęs visame bokšte (100m ilgio vertikali "rankovė"!) šviečiant tik trims nedidelėms lemputėms... Bet viska atperka nuostabus Kybartu miesto ir apylinkių vaizdas iš bokšto!!!

Techniniai retransliatoriaus parametrai:

(Tks LY3PDS fer fb info es pictures)

Edmundas LY3PDS pozuoja fotoaparatui - sutvarkius retransliatoriaus antenų ūkį, nuotaika puiki.

Danas LY3NJD prie "Jo Didenybės" LY0RKY

Pabaigus darbus galima ir pasilepinti - saulutė arčiau visu šimtu metrų.

Edmundo LY3PDS pagaminta "J" tipo antena dirba nuo 1993-ių metų...

Antenos maitinimo taškas iš arčiau. Matosi koaksialas ir laiko patikrinta hermetizacija plastilinu.