Mėgėjiško radijo istorija mūsų krašte

Kai tik žinia apie Marconi sėkmę perduodant signalus nenaudojant vielų paplito po visą pasaulį, tuoj pat atsirado žmonių, bandančių tai pakartoti namų sąlygomis - radijo mėgėjų. 1917 metais pasaulyje buvo jau virš 4000 radijo mėgėjų - beveik visi jie gyveno JAV.

Pirmieji bandymai perduoti radijo signalus Lietuvoje buvo atlikti dar 1918 metais, Šiauliuose. Kada pirmieji radijo signalai buvo perduoti mūsų krašte, kol kas dar nėra žinoma. Ieškant Širvintos krašto mėgėjiško radijo ištakų, 1939 išleistoje knygelėje pavyko rasti, kad tada Kybartuose, Naumiesčio gatvėje jau gyveno licenzijuotas radijo mėgėjas Stasys Juškevičius, LY1AX. Pavyo surasti ir tai, kad šis šaukinys Lietuvos radijo mėgėjų sąrašuose atsirado dar 1937 metais. Gi 1938 metų gruodžio mėnesio sąrašuose yra dar du Kybartų radijo mėgėjai - Juozas Kisielius LY1DK, gyvenęs A.Smetonos al. 25, ir Emanuelis Šiaudinaitis LY1DL , gyvenęs Sinagogos 18. Iš viso Lietuvoje tuo metu buvo 62 trumpabangininkai, taigi, 5 procentai prieškarinės Lietuvos radijo mėgėjų gyveno Kybartuose, turėjusiuose tik 0,25% visų Lietuvos gyventojų. Vienas mėgėjas teko dviems tūkstančiams penkiems šimtams gyventojų - radijo mėgejų "tankumas" buvo gerokai didesnis net už šiandieninės Lietuvos vidurkį.

Šis sunkiai įskaitomas dokumentas - 1939 metų Lietuvos licenzuotų radijo mėgėjų sąrašo pirmasis lapas. Spragtelkite kairiuoju pelytės klavišu per paveiksliuką, jei norite jį pasididnti.
Ačiū Vladui LY1BX už leidimą padaryti šios unikalios informacijos kopiją. Dar labiau ačiū už sąrašo išsaugojimą - per visas okupacijas, tardymus, suėmimus.
Pokario metais į Kybartus sugrįžo kitas nepriklausomos Lietuvos trumpabangininkas, buves kaunietis Boleslovas Krulevskis LY1DD. Dešinėje pusėje - prieškarinė Boleslovo QSL kortelė, joje įdomūs duomenys apie naudotą aparatūrą, šalis su kuriomis buvo užmegzti ryšiai (nuoširdus ačiū Vladui LY1BX už išsaugotus istorinius dokumentus!).

Jo tėvų namai, stovėję Kęstučio gatvės ir Kęstučio skersgatvio kampe, prie pat mudviejų su Edmundu LY3PDS namų, karo metais sudegė. Boleslovas apsigyveno priemiestyje, vadinamame Kybarčiukais, ten buvo įrengta jo stotis ir visas antenų ūkis.

Kadangi sovietmečiu Lietuvos radijo mėgėjams lietuviškų šaukinių nebuvo leidžiama naudoti (likimo grimasos - po antrojo pasaulinio karo mūsų šaukinius LY pirmiesiems panaudoti buvo leista Uljanovsko srities radijo mėgėjams - paminėti Lenino jubiliejų), jo šaukinys buvo UP2NR.
Išliko tik viena, deja, labai prastos kokybės Boleslovo pokarinės radijo stoties UP2NR nuotrauka. Restauravau ją kiek buvo įmanoma:
Tai maždaug 1962-ieji metai. nuotraukoje įmanoma įžiūrėti Boleslovo pagrindinį imtuvą US-9 (apie jį parašysiu truputį vėliau). Pirmajai šio puslapio versijai jau prabuvus Internete kelis metus, Edmundas LY3PDS gavo tris išlikusias pokarines Boleslovo QSL korteles, padariau jų kopijas:

Gaila, kad neišsaugojau savo turėtos paskutiniosios Boleslovo QSL kortelės (liko tik pusė, hihi), bet tikiuosi jūsų pagalbos gauti ją visą.

Boleslovas buvo aktyvus visuose trumpų bangų diapazonuose, labiausiai mėgo dirbti CW. Dalyvaudavo ir tuometinės Radijo sporto federacijos rengiamuose suvažiavimuose. Neginčytinas jo nuopelnas yra ir tai, kad Kybartuose atsirado ir daugiau radijo mėgėjų.

Boleslovo radijo stoties aparatiniai žurnalai dingo per karą, išliko tik keletas nuotraukų, pagal kurias jis buvo nustatęs ir keliasdešimt savo buvusių korespondentų. Su keletu jų pavyko užmegzti ryšius ir po karo. Buvo manoma, kad po Boleslovo mirties visi jo archyvai žuvo, bet Edmundo LY3PDS pastangų dėka pavyko gauti keliolika senų nuotraukų ir padaryti jų kopijas. Jos liks mėgėjiško radijo Lietuvoje istorijai, gal būt pavyks jas parodyti ir kuriame nors Interneto tinklapyje. Pažiūrėkite į Boleslovą ir jo prieškarinę radijo stotį LY1DD Kaune:
Spragtelėję pelyte galėsite geriau įsižiūrėti kokią aparatūrą jis naudojo, su kokiomis šalimis jau buvo turėjęs ryšius. Palyginkite šitą 1939 metų nuotrauką su po ketvirčio amžiaus daryta UP2NR nuotrauka, ir išvadas padarykite patys... Ne visada laikas dirba žmonijos progresui...

Šeštajame dešimtmetyje viename iš radijo mėgėjams skirtų savaitraščio "Kalba Vilnius" skyrelių buvo atspausdintas skirtinguose miestuose gyvenančių licenzuotų radijo mėgėjų skaičius (gal kas padėtumėte surasti tą laikraščio numerį?). Kybartai tuo metu atsiliko tik nuo Kauno Vilniaus, Šiaulių ir Panevėžio, gi Klaipėdoje radijo mėgėjų gyveno tiek pat. Kiti miestai ir miesteliai pagal šį rodiklį buvo atsilikę. Ne paskutinį vaidmenį suvaidino ir tai, kad po antrojo pasaulinio karo šalia Kybartų, Eitkūnuose (rus.Černyševskoje) buvo įrengtas karinis aerodromas, keturmotorių bombonesių TU-4 (pasigrobtų amerikoniškų B-29 "Superfortress" kopija) "kapinės". Už degtinę iš karininkų nesunku buvo gauti tų laikų modernius imtuvus US-9 (rus. raidės, tai amerikoniško imtuvo BC-348 absoliuti kopija - "klonas"). Po Stalino mirties sovietinio režimo gniaužtai šiek tiek atsileido, licenzijų gavimas palengvėjo, buvo sukurta nauja mėgėjiško radijo "UTB" kategorija - jai nebereikėjo mokėti Morzės abėcėlės.

 

 

Tuo pat metu buvo nurašomos sovietinės karinės UTB radijo stotelės A7-A ir A-7-B (rus. raidės), jų perdavimas radijo mėgėjams padėjo plėsti radijo mėgėjų ratą. Be dviejų Boleslovo Krulevskio brolių (UP2NBS ir UP2KNK), mėgėjiško radijo licenzijas Kybartuose turėjo dar švietimo skyriaus vedėjas Adomaitis (UP2NAR), mokytojas Albinas Skroblas (UP2NAP), S.Kevalaitis (UP2NRK) ir kt. Mokykloje aktyviai dirbo kolektyvinė stotis UP2KNO. Tai buvo toks "cūdas", kad šituo net susidomėjo sąjunginis žurnalas "Radio" ir ta proga priekiniame viršelio puslapyje atspausdino nuotrauką. Nuotraukoje tuometinis dešimtokas Vytautas Savickas pozuoja prie dviejų elementų antenos. Man visada nejauku žiūrėti į tą nuotrauką - Vytas be saugos diržų stovi ant slidžių čerpių "Raudonos" mokyklos (prieškarinė vokiečių "Mittelschule") stogo. Vienas neatsargus judesys, ir... Drąsos netrūko ir rusų kalbos mokytojui, baltarusiui Viktorui Aleksandrovičiui Voitkevičiui - tai jis, stačiu stogu užropojęs dar aukščiau, fotografavo. Simboliška ir tai, kad fone matomas dviaukštis namas - 1912 metų Kybartų gimnazijos pastatas.

 

 

Mokytojo ir radijo mėgėjų būrelio vadovo Albino Skroblo QSL kortelės vaizdas. Matyt, ji tikrai buvo pavyzdinė tiems laikams, nes kaip tik ją A.Šliavas išsirinko iš visų lietuviškų kortelių savo knygelės "UTB radijo stotelė" iliustracijai. Knygelės nesėkmingai ieškojau kelis metus, bet dabar galiu nuoširdžiai padėkoti Edmundui LY3PDS ir Antanui LY2BHH - jų dėka matote šitą vaizdą.

 

1959 metais, panaikinus Kybartų rajoną, prasidėjo "didysis kraustymasis" į Vilkaviškį, kitas vietoves, kuriose buvo galima gauti darbo, nuo tada radijo mėgėjų skaičius pradėjo mažėti. Bet pagal pirmąjį pokarinės Lietuvos "callbook'ą" 1961 metais Kybartuose dar buvo 7 mėgėjiško radijo stotys.

 

Pirmojo pokarinio lietuviško"callbook'o" viršelis. Jį išleido tuometinė LRSF, kurios pirmuoju Prezidentu buvo puikus žmogus, žinomas specialistas ir garsus radijo mėgėjas Algimantas Šliavas LY2BA (tada - UP2ABA). Algis buvo nepeaprastai kuklus žmogus, todėl jo, pagrindinio organizatoriaus ir autoriaus, nei pavardė, nei šaukinys šioje knygelėje atskirai nepaminėta - tik paprasta eilutė bendrame radijo mėgėjų sąraše.

 

Pabandžiau paskaičiuoti mėgėjiško radijo stočių skaičių Lietuvos miestuose 1961-ais metais:
Kaune - 71,
Vilniuje - 50,
Šiauliuose - 17,
Kybartuose - 7,
Tauragėje - 5,
Marijamplėje - 4,
Panevėžyje , Kėdainiuose, Kelmėje, Kupiškyje, Rokiškyje, Raseiniuose, Utenoje - po 3,
Klaipėdoje, Biržuose, Jurbarke, Vilkaviškyje, Žiežmariuose - po 2,
Akmenėje, Alytuje, Anykščiuose, Ariogaloje, Joniškyje, Dotnuvoje, Kuršėnuose, Kalvarijoje, Mažeikiuose, Pagėgiuose, Rusnėje, Skaudvilėje, Šilutėje, Tytuvėnuose, Varėnoje, Vievyje - po 1 mėgėjiško radijo stotį.

 

 

 

Puslapio, kuriame yra daugiausia mūsų krašto mėgėjų šaukinių, kopija. Be kitų dabar gerai žinomų radijo mėgėjų, matome ir Rimo LY2TX (tada UP2NAI), Kastyčio LY2AA (tada UP2NBA), Juozo LY2PG (tada UP2NBE) šaukinius. Daug, labai daug šiame sąraše esančiųjų jau niekada nebeįsijungs savo radijo stoties...

 

 

 

Kada pirmosios radijo mėgėjų stotys atsirado kituose mūsų krašto miestuose ir gyvenvietėse - kol kas turime mažai duomenų. 1961 metų Lietuvos radijo mėgėjų sąrašuose Vilkaviškyje yra dvi radijo stotys - V.Abramavičiaus UP2NBF (vėliau - UP2SJ), ir buvusio mūsų klubo nario, šviesios atminties mokytojo Juozo Burčikausko UP2NAL ( paskutinis šaukinys - LY2RB). Nėra tvirtai žinoma ar Virbalyje pirmąją radijo stotį įsirengė Antanas Lazauskas LY1EM, ar mėgėjiškas radijas ten atsirado dar prieš jį. Alvite gyveno aktyvūs kolektyvinės stoties UP2KNO operatoriai Vincas Brokas, Česnavičius, Čečkevičius, ilgai gyveno ir dirbo aktyvia radijomėgėjiška veikla Vilniuje ir Šakių rajone užsiiminėjęs Vilimaitis, bet nėra žinoma, ar jis savo pirmąjį šaukinį gavo dar gyvendamas Alvite, ar šiek tiek vėliau.

Atskirai reiktų pakalbėti apie mūsų mokytojus - Albiną Skroblą UP2NAP ir jo vadovaujamą mokyklos kolektyvinę stotį UP2KNO, apie Juozą Burčikauską UP2NAL. Jų vaidmuo ir įtaka mėgėjiško radijo vystymui mūsų regione buvo labai didelė, bet dokumentų apie jų veiklą rasti sunku, belieka remtis jų amžininkų prisiminimais. Dar kartą noriu paprašyti visų skaitančių šias eilutes - parašykite ir atsiųskite nors keletą sakinių, nors trumpą informaciją apie mūsų mėgstamos veiklos patriarchus. Kol dar galite, kol pajėgiate...

Nuoširdus ačiū Juozo Burčikausko sūnui Vidui - suradęs mūsų tinklapį jis atsiuntė ir puikią nuotrauką, joje matosi ne tik Juozas, bet ir jo aparatūra. Tai - 50-60-ųjų metų stilius, pripažinkite, kad atrodo įspūdingai!

1963 m. baigęs Vilniaus pedagoginį institutą pagal paskyrimą į Vilkaviškį atvažiavo ir pradėjo dirbti S.Nėries vid. mokykloje fizikos mokytoju žmogus, be kurio nebūtume turėję ir dabartinio "Varpo" klubo. Tai buvo kietas žemaitis plungiškis Feliksas Norvaišas UP2CBF. Jis iš karto ėmėsi žygių, kurių dėka1965 m. rugsėjo mėnesį suskambėjo mokyklos kolektyvinės stoties šaukinys UP2KAG. Pirmasis stoties istorijoje QSO buvo užmegztas su YO2IS (beje, tai aktyvus iki šiol, garsus ne tik Rumunijoje, bet ir visame pasaulyje savo pasiekimais ultratrumpose bangose radijo mėgėjas). Tai neabejotinai buvo įvykis, turėjęs nemažos įtakos ne vien Vilkaviškio rajono radijo mėgėjystės vystymesi.

Per trumpą laiką susibūrė didelis operatorių kolektyvas. Pažymėtina, kad merginos nė trupučio neatsiliko nuo vaikinų. Aktyviausi tuo metu buvo Kęstutis Ladas, Romas Zalagaitis, Juozas Totoraitis (nw – LY4AB), Visvaldas Savickas, Juozas Narijauskas, Bronius Matulaitis, Kazys Lietuvininkas (vėliau buvęs UP2NPH), Janina Almonaitytė, Vida Juodžiūnaitė, Liuda Šipilovaitė, Elvyra Vosyliūtė. Darbas vyko 80, 40 ir 20 m diapazonuose amplitudine moduliacija, rusų kalba. Kaip į stebuklą visi žiūrėjo į vieno buvusio mokyklos auklėtinio, besimokančio Vilniaus Universitete ir padirbančio klubinėje stotyje UP2KAB, užmezgamus ryšius anglų kalba. Jie buvo įrašyti į magnetofono juostelę ir tapo operatorių pradžiamoksliu. Labai greitai ir vyresnėse klasėse besimokantys vis drąsiau pradėjo megzti ryšius anglų kalba, atsirado ir įdomesnių ryšių.

Gaila, bet F. Norvaišas atidirbo pagal paskyrimą priklausiančius 3 metus ir 1966 m. išvyko į gimtąją Plungę, kur išvarė dar vieną labai gilią vagą Lietuvos radijo mėgėjiškame judėjime. Tačiau, palikdamas Vilkaviškį, jis paliko veikiančią stoties aparatūrą ir "įrangą" telegrafui mokytis – lempinį garsinį generatorių su prijungtu telegrafo raktu - viskas buvo pritvirtinta ant medžio drožlių plokštės. Tas dabartiniam jaunimui galintis sukelti daug siaubo ir juoko įrenginys buvo raktu į didįjį eterį ne vienam.

Būreliui vadovauti buvo paskirta fizikos mokytoja Janina Kabelkaitė. Iki tol ji neturėjo jokio supratimo, kas yra tas trumpų bangų radijo ryšys, tačiau sąžiningai ėmėsi vykdyti pavestą darbą. Tai buvo fenomenas, ko gero, neturintis Lietuvoje analogų. Jos vadovaujamame būrelyje tikrais radijo mėgėjais tapo didžiulis būrys moksleivių. Nebuvo Lietuvoje kito vadovo, kokios aukštos kvalifikacijos jis bebūtų, kokias jis geras darbo sąlygas bebūtų turėjęs, tarp kurio buvusių auklėtinių būtų tiek daug aukštos klasės sportinininkų, tarptautinės klasės sporto meistrų, pasaulio ir Europos čempionų...

Būrelio aktyvistai, baigusieji mokyklą, nenutraukė su būreliu ryšių, ateidavo padirbėti eteryje. Buvo pradėti telegrafo mokymosi kursai. Vienok, aparatūra nebuvo labai patikima, pradėjo dažnokai gesti, o vienintelis galintis tuo metu ją sutaisyti ir buvo UP2NBF (vėliau UP2SJ). O ir jis ne visada turėjo laiko, tad gyvenimas UP2KAG pradėjo merdėti. Ir tik J. Kabelkaitės atkaklumo dėka jis nenumirė. Buvo surinkti jaunesni, niekuo ypatingai dar nepasižymėję mokiniai, kurie ir pradėjo mokytis telegrafo. Mokyti nebuvo kam, teko tą darbą daryti vyriausiam amžiumi – dešimtokui Albinui Štaraičiui. Mokomasi buvo ilgai, tačiau 1967 m. balandžio 4 d. Rimgaudas Almonaitis (ex-UP2PAV, LY3BB) užmezgė pirmąjį CW QSO su Feliksu Norvaišu, jau tapusiu UP2PN. Po poros dienų savo CW ryšių sąskaitą atidarė ir Rimo "mokytojas", dar po kelių dienų – Vytautas Katilius, vėliau tapęs žinomu žurnalistu.

Gyvenimas stotyje vėl atgijo, pradėta dalyvauti ir tarptautinėse CW varžybose. Į stoties gyvenimą įsiveržė naujos jėgos: savarankiškai išmokęs CW Jonas Paškauskas (nw-LY2PAJ, vienas svarbiausių UK2BAS/LY2ZZ skambių pergalių kalvių), Eugenijus Almonaitis, Vytautas Kraulėda (ex-UP2BFO, nw-LY1DY), Romualdas Ramanauskas, Kęstutis Brilius (nw-LY3DM).

Be abejo, radijo mėgėjiška veikla neapsiribojo vien mokyklos sienomis. Nepaisant to, kad 1966 m. Juozas UP2NAL persikėlė gyventi į Marijampolę, radijo mėgėjų nemažėjo. Veiklą pradėjo tuo metu dar jaunas, bet daug vilčių teikiantis Justinas Lukoševičius UP2NCT (nw-LY2BOK), kiek eterio sąlygos leido, aktyvus buvo Leonas Kinka, pirmasis Vilkaviškyje pasistatęs kryptinę anteną 28 MHz diapazonui. Arminuose buvo atidaryta kolektyvinė radijo stotis UP2KNV, tačiau ji greitai užsidarė.

(Ačiū Albinui LY2MM už vertingą informaciją apie Vilkaviškio mokyklos radijo stotį).

Bus daugiau...

Grįžti į pirmąjį puslapį