Antanas


Antanas Brazdžiūnas (1930-2002)

 

Brazdžiūnų giminės genealoginis medis pagal Antaną Brazdžiūną.

(Pasakojimas užrašytas paties Antano popieriniame variante, originalas saugomas Antano dukros Jolitos, elektroninis variantas perrašytas Valentino Liukpetrio)

 

Jau senei svajojau aprašyti mūsų šeimos istoriją ir padovanoti ją savo vaikams. Jei aš būčiau paveldėjęs tokią istoriją iš savo tėvų, būčiau be galo laimingas, nes tęsti aprašymą žymiai lengviau negu pradėti nuo pradžių. Daug faktų, girdėtų vaikystėje užsimiršo, dėl to iš anksto atsiprašau už galimus netikslumus.

Dabar, kai vaikai paprašė aprašyti mūsų giminės genealogiją, aš sutikau ir nutariau pabandyti pirmiausia nuo savęs.

Gimiau 1930m. gegužės mėn. 9d. Taip buvo surašyta mano tėvelio, taip pat Antano, senoje aprūkusioje knygoje, kuri visą laiką buvo ant sieninio laikrodžio ir joje buvo surašoma visa šeimos ir ūkio informacija; kur kada pasėti miežiai, kada kergta Žaloji arba Margė, kada iškulti javai ir t.t. Bet man baigus pradinę mokyklą reikėjo pristatyti mokytojui metrikus, tai metrikuose pažymėta kad gimiau 1930m. gegužės mėn. 26d. Matyt mano krikštatėviai; siuvėjas Kaziliūnas ir dėdienė Baltrėnienė buvo nepilnai informuoti apie tikslią datą ir vargonininkui, kuris vesdavo šią dokumentaciją, parapijoje pasakė netiksliai. Tiek to, per šiuos 60 metų, kuriuos Dievas davė pragyventi, tos kelios dienos daug skirtumo nesudaro. Gimiau penktas ir paskutinis Brazdžiūnų vaikas. Atėjęs į šį pasaulį radau brolį ir tris seseris. Bet apie juos vėliau.

Mano senelis, taip pat Antanas Brazdžiūnas, gimė Klickų kaime Gelažių apylinkėje ir būdamas caro laikų eiguliu iš caro malonės gavo žemės Laužų km. Vabalninko apyl. ir čia turėjo prižiūrėti mišką. Laužų kaimas šį vardą gavo dėl to, kad buvo laužyta (vingiuota) kaimo gatvė. Mano senelis vedė Pauliukaitę iš Palaukių km. Gelažių apyl. Žinau kad buvo močiutės sesuo, kuri buvo ištekėjusi už Vepų km. ūkininkaičio Rudžio. Mano močiutės Pauliukaitės vyresnysis brolis valdė tėviškę Palaukiuose, o kitas brolis buvo Amerikoje, ten baigė teologijos mokslus ir buvo vienuolis dominikonas, lankėsi po Afrikos kraštus misijų reikalais, o sulaukęs senatvės grįžo į Lietuvą ir Raseiniuose vadovavo dominikonų vienuolynui ir buvo vadinamas „Baltuoju Tėveliu“, nes dominikonų abitas yra baltas. Karų suirutėje „Baltasis Tėvelis“ mirė palikęs knygą „Misijų šalyse“. Močiutės sesuo Rudienė sulaukė sūnaus, kuris artimai giminiavosi su mano tėvais. Jo dukros Rudytės yra labai balsingos, puikiai gieda bažnytiniame chore ir solo.

Mano seneliai turėjo dvi dukras ir sūnų – mano tėvelį. Viena tėvelio sesuo buvo ištekėjusi už Vabalninko apyl. Gaižiūnu km. ūkininko Šulniaus. Su juo susilaukė trijų sūnų: Povilo, Prano ir Juozo, bei dukros Janinos. Povilas ir Pranas Šulniai gyveno tėvų žemėje Gaižiūnuose, o Juozas nuėjo į žentus Papyvesio km. Kriklinių apyl. Janina buvo ištekėjusi už Balio Narkevičiaus, gyveno mano tėviškėje, kol pasistatė savo namus Laužų km., kuriuose dabar gyvena jos dukra Ona Jatužienė ir anūkė Danutė. Mirus Šulniui, teta ištekėjo už Samuolio ir dar susilaukė dviejų sūnų: Antano ir Jono, bei dukros Emilijos. Antanas išsimokino staliumi, vedė Vabalninko Baronaitę. Čia ir gyveno Kupiškio gatvėje. Jonas pasistatė savo namus Laužuose.

Dabar apie jų palikuonis.

Šulnius Povilas sugyveno tris sūnus; Antanas nuėjo į žentus Salamiesčio apyl., Julius gyvena tėviškėje – Gaižiūnuose. Lionginas dirba Vabalninko pieninėje, čia ir gyvena.
Prano trys sūnūs darbuojasi gimtajame ūkyje.

Juozas, gyvenęs Kinelių kaime (liaudies vadinamuosiuose Papyvesiuose) sulaukė dviejų dukrų, kurios ištekėjo Kriklinių apyl., o sūnus Antanas gyveno tėviškėje.

Samuolio Antano dvi dukros ištekėjo ir gyvena: Gėnė – Prūselių kaime Gelažių apyl., o Emilija – Vabalninke. Jauniausias sūnus Petras baigė Žemės Ūkio Akademiją, miškininkystės fakultetą ir dirba miškų ūkyje. Jono Samuolio dvi dukros ištekėjo ir gyvena su šeimomis.

Antra tėvelio sesuo Aleksandra buvo ištekėjusi už Laužų kaimo ūkininko Augustino Mikėno. Jis į šį kaimą atvyko nuo Kriklinių ir nusipirko čia žemę. Vaikų jie neturėjo ir paėmė už augintinę mano seserį Onutę, kuri ištekėjo už Andriaus Liukpetrio ir augina du sūnus.

Mūsų tėvelis Antanas būdamas 33 metų vedė Lebeniškių km. Baltrėnaitę, vienturtę dukrą ir išaugino mus, penkis vaikus. Du vyresnieji, Juliukas ir Antanytė - mirė maži.

Baltrėnai apylinkėje buvo labai gerbiami žmonės. Jie turėjo du sūnus: Lionginą ir Antaną, bei jauniausiąją Verutę - mūsų mamą. Senelio, Aleksandro Baltrėno brolis buvo kunigas. Jis pastatė dabartinę Gargždų bažnyčia, ten mirė ir palaidotas. Liongino Baltrėno šeima gyvena Lebeniškiuose, iš kur buvo išvežti į Sibirą. Sūnus Stasys mokėsi Vabalninko veterinarijos mokykloje, Sibiro išvengė, bet besislapstydamas peršalo ir mirė. Pusseserė Magdutė buvo baigusi Pasvalio gimnaziją, Sibire dirbo miškų ūkio buhaltere, o Vytautas, grįžęs iš Sibiro dirbo sunkvežimio vairuotoju Lebeniškiuose.

Antano Baltrėno šeima gyveno Vabalninko vienkiemyje, augino tris sūnus ir dukrą; vyresnysis sūnus Jonas buvo baigęs gimnaziją, buvo labai energingas laisvos Lietuvos patriotas, pokario suirutėje žuvo. Taip pat miške žuvo ir Adolfas, kuris taip pat buvo lankęs gimnaziją. Dukra Teresėje buvo kartu su tėvais ištremta į Sibirą, o jauniausias – Leonas, mūsų mamos krikštasūnis, gyveno Lietuvoje pas įvairius gimines.

Mano močiutė Baltrėnienė – Šakenytė yra kilusi iš Veleniškių kaimo, jos brolio sūnus inžinierius Šakenis yra buvęs Nepriklausomos Lietuvos Švietimo ministras.

O dabar, kaip žadėjau, apie mūsų šeimą.

Mūsų tėvelis buvo vienturtis sūnus (seserų buvo dvi). Kaip ūkio paveldėtoją leido mokytis į Sodelių (Gelažių apyl.) pradinę mokyklą, kai caro buvo uždrausta lietuvių kalba mokyklose. Taigi jis mokėsi rusiškai. Tais laikais tėvelis tarp kaimynų buvo raštingiausias. Mamytė mokyklos nebuvo lankiusi bet skaitydavo gerai, tik blogiau rašydavo. Jie ūkininkavo Laužų kaime 46ha ūkyje. Samdydavo šeimyną ir patys dirbdavo ūkio darbus. Tėvelis dar mokėdavo groti armonika, nors jos nuosavos neturėjo.

Po jungtuvių jiems gimė Juliukas, po to ir Antanytė, bet jie maži mirė.

Mano vyriausias brolis Jonas gimė 1920m.  Mūsų senelio brolis kun. Baltrėnas mirdamas paliko savo pinigus banke dėl anūkų mokymo. Todėl tuo pasinaudodami tėveliai leido Joną į Panevėžio gimnaziją. Bet neilgai, nes namuose labai buvo reikalingos darbo rankos, nors mokslas jam sekėsi labai gerai. Buvo labai pamaldus, nesilankydavo šokiuose, net šokti nemokėjo, daug dirbo ūkyje. Per karą buvo pašauktas į Tarybinę Armiją, bet mobilizacijos metu jam ant kojos atsirado skaudulys ir dėl jo gavo atidėjimą 10 dienų. Per šį laikotarpį pasilikę nuo armijos draugai prikalbėjo nebesirodyti kariniame komisariate ir vengti fronto. Taip buvo padaryta, bet ėmus valdžiai grasinti tėvų trėmimu į Sibirą jis nuvyko į karinį komisariatą ir buvo išvežtas už Uralo kariniam parengimui. Po kurio, bevežant į frontą, baigėsi karas.


LY5V QSL

Solar Data

Last Activity


HRD Log