Paprastai tai daroma tranzistorių pagalba. Dažniausia bazės rezistoriai rodomi kaip 1 kOm, bet aš su tranzistoriais KT315 naudojau 3,9-4,7 kOm, dirbo normaliai, tuo pačiu mažiau apkraunami COM prievadai (portai).
Tiek mano kompiuteryje, tiek turimame USB-COM konverterio išėjime COM porto įtampos yra apie ±6V. Tokiu atveju galima naudoti komutacinius tranzistorius su rezistoriais bazės grandinėje, pavyzdžiui BCR135 (korpusas SOT-23) ar BCR135W, PDTC114YU (SOT-323). Šiuo atveju rezistoriai nereikalingi, tranzistoriaus bazė jungiama tiesiai prie reikiamo kontakto, kaip parodyta 1 paveikslėlyje. Schema lengvai telpa DB9 jungties korpuse.
Galima naudoti optoporas, tada transiveris neturi elektrinio kontakto su kompiuteriu. Paveikslėlyje (Pav.2) parodytas schemos prijungimas prie COM DB9 (skliausteliuose parodyti DB25 kontaktų numeriai) ar (Pav.3) LPT prievadų (portų). Kompiuterio ir transiverio korpusus tarp savęs sujungti nereikia.
Paprastai komutuojama +12V įtampa ir nedidelė srovė, todėl galima naudoti praktiškai bet kokią optoporą, tačiau CAT, FSK ir CW komutavimui netinka optoporos, turinčios sudėtinį (Darlingtono) tranzistorių. Bandyta optopora LTV355T su sudėtiniu tranzistoriumi turėjo per ilgą sudirbimo laiką, CW signalas buvo iškraipytas. Tačiau PTT grandinėje geriau naudoti optoporą su Darlingtono tranzistoriumi, nes šioje grandinėje kartais reikia komutuoti didesnę srovę (pvz. kai prijungtas galios stiprintuvas). SMD optoporos LTV356T ir LTV355T su SMD rezistoriais lengvai tilps COM jungties korpuse.
Jei transiveris neturi vidinio FSK generatoriaus ar neplanuojama naudoti FSK, tranzistorius ar optopora, valdanti FSK signalą, nereikalinga.
Kai kuriuose senesniuose transiveriuose komutuojama gan didelė neigiama įtampa (TS-830 -65V). Tokių transiverių valdymui tinka optopora LTV826 ar panaši, kurios tranzistorių maksimali leidžiama įtampa yra 80V. Komutuojant neigiamą įtampą optoporos tranzistoriaus kolektorius jungiamas prie transiverio "žemės" (GND), o emiteris prie komutuojamos įtampos grandinės.
Žemiau keletas paprastų schemučių, tinkančių valdyti ICOM transiverius. Valdymas vyksta per kompiuterio nuoseklų (COM) portą.
Pav.4 parodyta tranzistorinė schema, transiverio ir kompiuterio korpusai sujungti. Kaip ir kitose schemutėse, +8V imami iš transiverio (ACC pin 1). Yra galimybė naudoti kompiuterinį CW raktą (yra CW ir PTT valdymas). Jei CW neplanuojama dirbti, Q3 ir Q4 nereikalingi. Kartais gali atsirasti trukdžiai priėmime ir pakibti kompiuteris, jei naudojama ne visai tvarkinga antena.
Pav. 5 schemoje panaudotos optoporos. Optoporos sumažina transiverio ir kompiuterio sąveiką. Šiai schemai reikalingas papildomas +5 ... +10V įtampos šaltinis. Maksimali iš jo naudojama srovė 1-2 mA. Kompiuteris ir transiveris galvaniškai nesujungti, todėl negalima naudoti transiverio maitinimo įtampos.
Pav. 6 schemoje DTR signalas panaudotas schemos maitinimui. Šiuo atveju neturime CW valdymo, užtat nereikia papildomo įtampos šaltinio. Kompiuteryje reikia sukonfiguruoti taip, kad DTR signalas visada būtų aukšto lygio (High).
Schemos maitinimui vietoje DTR galima naudoti RTS signalą. Šiuo atveju neturėsime PTT signalo, bet bus galima valdyti CW. Naudojant maitinimą iš RTS, transiverį reikia naudoti tokiu ręžimu, kad, atsiradus CW signalui, jis pereitų į siuntimą.
Jei transiverio ACC jungtyje nėra +8V, o yra +13,8V, reikalingas mažos galios stabilitronas D1 ir kiek didesnis rezistoriaus R12 nominalas, kaip parodyta 6 schemoje.
Kai kuriose programose (pvz. UR5EQF LOG) yra galimybė nustatyti invertuotą CW (arba PTT) valdymą. Siuntimo metu nėra būtina naudoti CAT, todėl invertuotas CW (ar PTT) signalas priėmimo metu gali būti naudojamas CAT maitinimui (Pav.7). Šiuo atveju turėsime CAT, PTT ir CW be papildomo maitinimo.
Žemiau duotos kitų transiverių valdymo per COM schemos. Pav. 8 skirta tiems transiveriams, kurie turi kompiuterinę DB9 jungtį ir juos galima valdyti prijungiant kompiuterinį COM kabelį. Transiveryje reiktų išmatuoti CAT įėjimo RXD kontakto įtampą. Jei įtampos nėra (0V), į įėjimo kontaktą per 4,7 kOm rezistorių reikia paduoti +5V įtampą (transiveryje tarp +5V ir jungties 3 kontakto reikia įlituoti 4,7 kOm rezistorių).
Pav. 9 skirta valdyti transiverius, kurie neturi DB9 jungties ir turi atvirkštinę logiką. Kad transiveriui valdyti naudojama atvirkštinė logika, paprastai būna nurodyta jo aprašyme. Šiose schemose per optoporas realizuotas galvaninis išrišimas ir nereikalingas atskiras maitinimo šaltinis. Tačiau nėra CW valdymo, DTR signalas, kuris naudojamoje programoje turi būti nustatytas HIGH, naudojamas schemos maitinimui. Tačiau yra PTT valdymas. Jei nereikalingas PTT, tinkamai sukonfigūravus COM portą, jį galima pakeisti į CW valdymą.
Transiverio valdymui per USB panaudojau USB - UART interfeisą su mikroschema FT232RL. Tiesiogiai jis negali valdyti transiverio. Ryšiui su transiveriu panaudojau optoporas. +5V imama iš USB, +8V iš ICOM transiverio ACC (2) jungties pin 1, papildomo maitinimo šaltinio nereikia. Naudojant FSK, CW ir PTT valdymą (be CAT), nereikia optoporos U1 ir rezistorių R1 ir R5.
Kitų transiverių valdymo schemutės truputį kitokios ir priklauso nuo transiverio pavadinimo. Išbandyta schemos pav.11 su FT-920 ir TS-2000, pav.12 su TS-850 ir FT-897 transiveriais. Schemučių skirtumas yra tame, kad, kaip jau rašiau, kai kuriems transiveriams reikia signalus invertuoti (Pav.12). Manau, kad visiems transiveriams, kuriuose prijungimui prie kompiuterio yra COM portas (DB9 jungtis), tinka schema, atvaizduota Pav.11. +5 V galima paduoti iš transiverio per laisvą DB9 jungties 9 koją.
CAT, CW ir PTT galima valdyti per vieną COM portą, tačiau CAT ir FSK per vieną COM portą valdyti negalima. Norint tuo pačiu metu turėti CAT ir FSK per vieną USB portą, reikia naudoti kontrolerį FT2232, kuris viename USB porte sukuria du COM portus.
Dar apie transiverius, turinčius valdymą per USB (pvz. IC-7300). Juose jau sumontuotas USB - UART interfeisas. Tačiau jis sukuria tik vieną COM portą. Norint dirbti RTTY FSK reikia tarp kompiuterio USB ir transiverio ACC prijungti papildomą USB - COM interfeisą ir per jį valdyti RTTY FSK signalą.