Anodinio droselio prijungimas
     Paprastai aukšto dažnio (AD) lempiniuose stiprintuvuose su PI kontūru naudojami du anodinės įtampos padavimo būdai - lygiagretus (pav.1) arba nuoseklus (pav.2). Lygiagrečiu vadinamas toks maitinimo būdas, kai droselis L1, per kurį lempai paduodama anodinė įtampa, prijungiamas tiesiai prie lempos anodo ir jis yra lygiagretus PI kontūrui, o nuosekliame jungime anodinis droselis L8 jungiamas prie "šalto" PI kontūro galo.


      Panagrinėkime teigiamas ir neigiamas jų savybes.
      Lygiagrečiame jungime PI kontūre nėra pastovios anodinės įtampos, todėl tiek diapazonų perjungėjo, tiek kintamų kondensatorių pramušimo įtampą į korpusą apsprendžia tik AD įtampa, tuo tarpu esant nuosekliam jungimui dar prisideda ir pastovi anodinė įtampa. Kintamus kondensatorius galime atskirti nuo pastovios įtampos papildomais pastoviais kondensatoriais C5 ir C7, tačiau perjungėją atskirti yra žymiai sudėtingiau. Šie skiriamieji kondensatoriai turi būti paskaičiuoti maždaug dvigubai anodinei įtampai, būti aukštadažniai, o kondensatoriaus C7 talpa turi būti gan didelė (50-100nF), kad jis žymiai nesumažintų PI kontūro išėjimo kondensatoriaus talpos (nuoseklus C7 ir C8 jungimas). Esant aukštai anodinei įtampai tokie reikalavimai nėra labai paprasti.
     Lygiagrečiame jungime droselis L1 (pav.1) prijungtas prie aukštaomio PI kontūro galo, kurio varža gali siekti kelis kiloomus, tuo tarpu nuosekliame jungime jis jungiasi prie 50(75) omų apkrovos. AD įtampos PI kontūre pasiskirsto priklausomai nuo varžos, todėl "šaltame" gale AD įtampa yra žymiai mažesnė. Lygiagrečiame jungime droseliui keliami gan rimti reikalavimai dėl pramušimo, jo parazitinių rezonansų ir talpos, tuo tarpu nuosekliami jungime šie reikalavimai žymiai mažesni. Eksperimento dėlei buvau 50W siųstuve (lempa GU-19) su nuosekliu maitinimu prijungęs mažytį droselį DM0,2-500 ir siųstuvo darbo pablogėjimo nepastebėjau, tuo tarpu esant lygiagrečiam maitinimui net ir esant pakankamai geram droseliui turėjau nemaža pavargti, kol jis pradėjo dirbti taip kaip jam priklauso. Kadangi nuosekliame jungime varžos mažesnės, droselis gali būti mažesnio induktyvumo, kas taip pat yra didelis pliusas.      Į PI kontūro talpą įeina lempos išėjimo, montažo, droselio ir kintamo kondensatoriaus talpos. Ši suminė talpa 10m. diapazone dažnai būna per didelė už optimalią, todėl reikia didinti apkrauto PI kontūro Q, dėl ko krenta jo naudingumo koeficientas bei harmonikų slopinimas. Esant nuosekliam jungimui droselio talpa jokios praktinės reikšmės neturi.
     Taigi, visi teoriniai samprotavimai rodo, kad geresnis yra nuoseklus maitinimas. Tai nesunkiai realizuojama mažos galios stiprintuvuose, tačiau didelės galio stiprintuvų konstravime susiduriama su gan rimtomis problemomis.
     Sukonstravau 1kW stiprintuvą, kuriame panaudojau neįprastą lempos maitinimą (pav.3).


     Jame yra atskira 10m. diapazono ritė L10, kurios "šaltame " gale prijungtas anodinis droselis L9. Diapazonų perjungėjas bei kitos PI kontūro detalės atskirtos nuo anodinės įtampos skiriamu kondensatoriumi C13 (4,7nF). Kad į "karštą" kintamą kondensatorių C12 nepatektų pastovi anodinė įtampa, panaudojau skiriamą kondensatorių C11. Esant tokiam jungimui žymiai sumažėjo anodinio droselio reikalavimai jo talpai bei parazitiniams rezonansams, nes aukštų dažnių diapazone jis dirba kaip nuosekliame jungime. Žemuose dažniuose jis dirba kaip lygiagrečiame jungime, todėl jo induktyvumas turi būti pakankamai didelis. Bet tai jau nesukelia didelių problemų, kadangi kiti reikalavimai yra žymiai mažesni.
     Įvairūs testai parodė, kad droselis stiprintuvo darbui jokios neigiamos įtakos neturi, nors droselio kokybė tikrai nebuvo gera.
     Schemose neparodyti pagalbiniai elementai (antiparazitinė anodinė RL grandinėlė, diapazonų perjungėjas turi tik dvi padėtis ir pan.). Jie yra standartiniai, kaip įprastai naudojami tokiose schemose. Straipsnio tikslas yra parodyti kaip išvengti vargų su anodiniu droseliu, tuo pat metu schemai liekant pakankamai paprastai.


Vytas     LY3BG