Senas galios stiprintuvas
Šis galios stiprintuvas man atidirbo apie 20 metų ir buvau juo patenkintas.Žinoma, darydavau jame kokius nors pakeitimus, vis ką nors įdomau sugalvodavau. Tai yra tradicinis trijų GU-50 lempų su įžemintais tinkleliais stiprintuvas. Dėl schemos paprastumo parodyta tik viena lempa. Tačiau nuo įprastų jis skiriasi keliais niuansais, kuriuos ir pabandysiu aprašyti.
Pirmiausia tai betransformatorinė anodinės įtampos gavimo schema. Pagal tokią schemą jis buvo sumontuotas iš pat pradžios ir nieko keisti neprireikė. +600V gaunami dvigubinant tinklo įtampą, dar -300V gaunami tinklo įtampą lyginant vieno pusperiodžio lygintuvu. Sumoje tarp katodo ir anodo gauname 900V, kas visai normalu tokio tipo lempoms. Didžiulis šios schemos pliusas yra tai, kad nereikalingas didelis, sunkus, deficitinis anodinis transformatorius, be to įtampos kritimas šiuoje schemoje yra mažesnis nei su transformatoriumi ir priklauso tik nuo C1 talpos. Pulsacijos priklauso nuo C2-C4 talpos. Pastarieji sudaryti iš dviejų 200mFx350V kondensatorių.
Šioje schemoje elektros tinklo nulis jungiamas prie stiprintuvo korpuso, todėl reikalinga teisingas elektros tinklo fazavimas. Tai nesunku patikrinti elektrikų naudojamu įtampos indikatoriumi ar neonine lempa. Tam stiprintuvą, neprijungtą nei prie įžeminimo, nei prie kitų laidininkų bei aparatūros, reikia įjungti į rozetę ir įtampos indikatoriumi patikrinti, ar yra tinklo fazė ant stiprintuvo korpuso. Jei nėra, viskas tvarkoje, taip ir visada reikės jungti kištuką į rozetę, jokiu būdu nepersukant 180 laipsnių kampu. Kad negalima būtų įkišti kištuką į rozetę kitaip, galima panaudoti seną rusišką trijų kontaktų ar seno standarto europietišką rozetę su atsikišusiu įžeminimo strypeliu. Į šias rozetes kištuką galima įkišti tik vienoje padėtyje. Laikantis šių atsargumo priemonių man 20 su viršum metų nė karto nebuvo iškilę problemų dėl neteisingo kištuko įjungimo į rozetę.
Iš 12,6V lempų kaitinimo transformatoriaus dvigubinimo pagalba gaunama 35V įtampa. Šio lygintuvo pliusas prijungtas prie lempų ekraninio tinklelio, o minusas prie valdymo tinklelio. Priėmimo režime optronas U1 nesudirbęs ir ekraninio tinklelio įtampa yra apie nulį, o į valdymo tinklelį paduota -35V. Ši įtampa patikimai uždaro lempas, srovė per jas neteka, o tai leidžia priėmimo metu neatjunginėti PI kontūro nuo antenos. Taip uždarytos lempos praktiškai neįneša jokio papildomo triukšmo. Perdavimo metu sudirba optronas U1, valdymo tinklelio įtampa tampa lygi nuliu, o ekraninio tinklelio įtampa pakyla iki +35V. Tai padidina per mažą pradinę (tylos) srovę per lempas, o taip pat palengvina valdomo tinklelio darbo režimą.
Schemoje neparodyta lempų kaitinimo grandinė. Ji, žinoma, turi būti. Droselio kaitinimui nėra, kaitinimo nei vienas laidas nesijungia prie korpuso. Kiekvienos lempos lizde kaitinimas per 1000pF kondensatorių sujungiamas su korpusu. Tai padaryta todėl, kad pamatauota realios lempos talpa tarp kaitinimo ir katodo siekė tik 5 pF. Tokia talpa nėra esminė ir lengvai sukompensuojama siųstuvo PI kontūru.
Dar vienas mėgėjų retai naudojamas dalykas tai taip vadinamas nuoseklus lempos anodo maitinimas. Tokio jungimo esmė yra tame, kad AD droselis jungiamas prie "šaltojo" PI kontūro galo. Esant tokiam jungimui reikalavimai droseliui yra minimalūs, aš naudojau nuo kažkokios senoviškos radijo stoties "universal" tipo suvyniotą droselį. Sename savo UA1FA siųstuve su GU-19 naudojau mažagabaritinį DM0,2 200mH droselį. Katodiniam droseliui taip pat nėra įpatingų reikalavimų, taip pat tinka "universal" tipo suvyniotas droselis. Esant tokiam lempos maitinimui anodinė įtampa yra ir PI kontūro ritėje. Bet neskaitau, kad tai didelė bėda. PI kontūro kondesatoriai prijungti per papildomus kondensatorius C14 ir C17, todėl kintamų kondesatorių elektrodų atsitiktinis užtrumpinimas nesukelia anodinės įtampos užtrumpinimo. Nors šie kondensatoriai ir įeina į PI virpamąjį kontūrą, tačiau jų reaktyvinė varža yra maža ir ji nesunkiai kompensuojasi. Neparodytas PI kontūro diapazonų perjungėjas su papildomais diapazoniniais kondensatoriais, dėl jo schema darytūsi sudėtingesnė, o informacijos jokios jis neįneštų. PI kontūro ritės induktyvumai paskaičiuojami programėlių 1, 2, 3 ar 4 pagalba ar kitais žinomais metodais. C10 ir C11 sudaryti iš trijų kondensatorių, jie lituojami kiekvienos lempos lizde. Jų nominas nekritiškas.
Kaip parodė praktika, relė RES-55 visiškai tinka komutuoti imtuvo antenai prie tokios siųstuvo galios. Tik reikia garantuoti, kad stiprintuvas nebus junginėjamas tuo metu, kai dirba siųstuvas. Tai pas mane atlieka elektroninis blokas, kuris užlaiko signalą tiek, kad spėtų persijungti stiprintuvo relė ir užlaiko stiprintuvo perjungimą į priėmimo režimą tiek, kol baigiasi pereinami procesai siųstuve. Tai leidžia dirbti CW QSK režime.
Rezistorius R1 20W. L2 vyniojamas ant 1W R12, 4 vijos 0,5mm diametro variniu laidu. Apie šią grandį plačiau galima pasiskaityti W8JI straipsnyje. Kitų detalių paskirtis bei įpatumai, kurių ne tiek ir daug, lyg ir be paaiškinimų turėtų būti suprantami.
Kadangi aš dirbau su siųstuvu, kurio išėjime yra lempa, nebuvo problemos su įėjimo varžos suderinimu. Jo Pi kontūras išsprendė tą problemą. Jis buvo suderintas 150-200 omų varžai, taip rodo paskaičiavimai. Esant siųstuvo galiai 40W stiprintuvo išėjime gaudavau apie 200W. Tačiau sužadinimui naudojant tranzistorinį siųstuvą, net ir su tiuneriu, jis gali pradėti nesuprasti apkrovos. Reikalas tame, kad visi stiprintuvai su įžemintais tinkleliais turi nesimetrinę įėjimo varžą. Per lempas srovė teka tik esant neigiamam žadinimo įtampos pusperiodžiui ir šiame pusperiodyje stiprintuvo varža lygi 75-100 omų, o esant teigiamam pusperiodžiui srovės nėra. Taip ir gaunasi, kad transiverio galinis kaskadas tampa apkrautu tik vienu pusperiodžiu. Sudirba AGC, kuri neleidžia siųstuvui dirbti pilnu pajėgumu. Vienintelę mano galva realią plačiajuostę išeitį mačiau tik DL2KQ straipsnyje. Tačiau man to nereikėjo, tai aš tos idėjos ir neišbandžiau.
Apie stiprintuvus su GU-50 lempomis planuoju parašyti dar bent vieną ir gan didoką straipsnį. Bet tai bus tada, kai parašysiu... O dabar labai norintys pamatyti transformatorinį schemos varijantą, kuris bus aprašytas, galite nuspausti čia, o betransformatorinį, kurį aš ir naudoju, čia.

Vytas     LY3BG