pradzion

VI93 Bielazariskes

K24  KO24LT    aktyvuotas 2006 rugsejo 10

2006 birzelio 19 turejau laisva diena, nutariau pasivazinet link Elektrenu. Kaupesi debesiukai, pamaniau - nevaziuosiu taip toli, o pasivaiksciosiu palei Neri Verksionyse ir Bielazariskese, gal rasiu piliakalni.

Pamenu, piliakalniu atlase buvo rasyta, kad reikia vykti Airenu-Bielazariskiu keliu. Taip ir padariau. Keliukas labai smagus. Ties Bielazariskem istisai pakalnen.

Pamaniau - paklausiu vietiniu bielazariskiu, gal papasakos. Ilgai beldziausi sion trobon, i dar kelias trobas - jokiu gyvybes pozymiu. Nei sunys loja, nei kas vartelius atveria. Labai keistas jausmas. Jau veliau, Verksionyse viena moteriske sake: "ai, visi turbut i miesta isvaziave buvo".

Pasivazinejau desiniuoju Neries krantu beveik iki tilto i Vievi ties zvyro karjeru. Prasidejo smelingas ruozas, buvau uzsidejes plonytes padangas, tad nusprendziau grizti.

Kapinaites yra prie pat keliuko, miskelyje. Pakankamai gerai priziuretos.

Trumpai pasisukinejau miskelyje, taip ir nesutikau ne vieno zmogaus, pakilau kitu keliu i Verksioniu kaima. Grazus kaimelis, malonus zmones, sunys priristi. Sutikau malonia moteriskaite, kuri papasakojo siek tiek apie kaima, sake, zinanti, kur yra piliakalnis, mazdaug nupasakojo vieta.

Kaimelio gyventojai didziuojasi akmeniniu grindiniu, klotu tarpukaryje, ir kazkokia komunikaciju trasa greta jo, kuri naudojama iki siol. Taip pat svieziai sutvarkyta vandens pompa. Is cia vietiniai semia vandeni.

Siai dienai uzteks, pamaniau. Pro cia vaziuoju gan daznai, atidziau pasidairysiu kitasyk.

 

 

 

 

*******************************************************

Rugpjucio 18 po darbo vazinejausi po Dukstu Azuolyna, palei Dukstos upe. Turejau GPS ir siustuva. Pamaniau, kad butu neprosal apsilankyti piliakalnyje. Namie buvau pasiskaites Z. Baubonio atlasa, daugmaz isivaizdavau, kaip ieskoti. Tik atkarpa iki kapinaiciu iveikti idomiau yra iveikti per Verksionis, ties kryzium pro kiemus link sugriauto svirno pastoliu - misku link kapinaiciu. Pusynelis apdeges, isknistas sernu, tiesiog ant tako auga daug kazleku.

Pirmakart vaziuojant, geriausia butu nukakt iskarto iki kapinaiciu, po to grizt siek tiek atgal, pravaziuot aikstele, pirma kairesni kelia pamiske ignoruot, antra kairesni kelia jau miske irgi ignoruot ir tik treciuoju keliu megint kilt i kalna. Kelias baigsis gervuogiu, vijokliu ir dilgeliu su kibuciais dziunglemis. Jei vesites ir dvirati, pasirupinkite, kad sparnai butu nuimti. Uz poros simtu metru kirsite elektros linija, dar koks simtas metru - ir piliakalnis. Apauges daug labiau nei 2004m. nuotraukoj atlase.

Nepamanykit, kad Zenonas turejo omeny sia elektros linija, jinai yra i SV nuo piliakalnio. Tas mane smarkiai ismuse is orientacijos, nes GPS rode piliakalni esant miske, i PR nuo linijos. Beje, pro cia gal butu ir geriau kopti, nes miskas pakankamai retas, tik reikia tureti jautru GPS imtuva. Maniskis tokiam miske grybauja, tad nutariau nerizikuot. I miska desineje reiktu listi mazdaug ties nupaveiksluotaja budele kaireje. Cia patenkama taip: nuo kapinaiciu vaziuojam link misko, pravaziuojam pieva ir pievos pabaigoj pamiske sukam kairen (S). Atsiremiam i linija ir paeinam koki 100-150 metru link Verksioniu. Arba galima eit palei linija nuo pat Airenu-Bielazariskiu kelio.

Prasibroves pro bruzgynus pagaliau radau piliakalnio virsune. Aikstele labai didele, taciau apaugusi mazais medeliais ir auksta zole. Jau buvo apie puse astuoniu vakaro, nusprendziau paskubet. Nieko is LY nebuvau is anksto informaves, atvaziavau visai netycia.

Isijungiau kompa, nutariau parasyt i LY konferencija. Parasiau ir pradejau tvarkytis aparatus. Netiketai pastebejau, kad subyrejo mikrofono ir CW manipuliatoriaus jungtele. Apmaudu. Griaude vis smarkiau. Skubejau parasyt atsaukianti pranesima i konferencija, bet sunkiai sekesi prisikabint prie interneto. Gerai, pavyko pasiekt LY2MM telefonu, Albinas uz mane atsiprase visu del nelemto aziotazo. Pradejau vyniotis dratus, rinktis daiktus, pakuot elektronika i neperslampancius krepsius. Nukrito keli stambus lasai.

Delsti nebuvo laiko, iki namu - arti 40km, temo, priekinio zibinto neturejau. Penktadienio vakaras, eismas nemazas, keliukas siaurokas.

Saulute pasislepe debesy, uzmirsau, kurioj pusej Vakarai. Paskambino Albinas, pranese, kad 3660 tuscias, o i konferencija atejo tik jo paneigianti mano operavima zinute, maniskes dar nebuvo. Pasidare ramiau. Dar pasisnekuciavom siek tiek, po to labai netaktiskai pokalbi nutraukiau, nes lasai is dangaus krito tankiau. Kelio, kuriuo uzvaziavau i kalna, rasti nepavyko. Savo 40kg sverianti dvirati per bruzgynus nutempiau iki kazkokio ravo, po to zemyn - per zabus ir avietes. Jau kiek kartu prisiekinejau sau, kad i piliakalnius vien sortais nevaziuosiu. Bet, sako, dilgeliu ikandimai - sveika nuo reumato. Nezinau, nuo ko sveika avieciu spygliu subraizymai. Astunta vakaro jau buvau Verksionyse.

Norejau nuo Dukstu pasukt link Maisiagalos ir parvaziuot autostrada, taciau rytuose gresmingai zaibavo, tai persigalvojau ir vaziavau tiesiai link Suderves. Sutemo visiskai, taciau zaibavo taip tankiai, kad kelias matesi puikiausiai. Sudervej nesukau savo numyletu keliuku link Cekoniskiu, bet vaziavau tiesiai link Avizieniu. Myniau inirtingai, zaibavo be perstojo. Pagaliau pasiekiau autostrada, degalinej nusipirkau 1.5l salto mineralinio ir issyk isgeriau. Salia sustojusiems apie 20-ciai italu trimis masinomis tai pasirode keista. Vienas ju galvojo, kad mokejo angliskai, prisipazino, kad yra is Mesinos, klause kur as cia issiruosiau. Sakiau, kad gyvenu Vilniuje ir vaziuoju namo, dar kazka papasakojau, jis daugiau nieko nebeklause. Deja, as sicilietiskai nemoku. Pasilinkejom ir issiskirstem. Tebezaibavo. Vonioj mirkau jau 22:30.

 

Apmaudziausia yra tai, kad lyti taip ir nepradejo. Pernai liepa-rugpjuti mirtinai perslapo fotoaparatas ir keli smulkesni buities daikciukai. Siemet gi isigijau neperslampamus krepsius - nelyja.

 

Piliakalni aktyvuosiu kitakart - kai turesiu daugiau laiko ir sypsosis saulute.

Klajoniu OZI Explorer .plt failiuka pasidejau cia

*******************************************************

Pagaliau atejo lemtingoji rugsejo 10-toji. Trecias kartas turejo nemeluot.

Sekmingai suaktyvavau Kernaves ir Kriveikiskio piliakalnius. Oras buvo kenciamas, susiskambyjau su namais, nusprendziau siek tiek laiko leisti sau paisdykaut ir pagaliau aktyvuot Bielazariskes. Juk zinojau, kaip galima greitai ir saugiai i ji nukakt. Vaziavau pro Verksionis, kaip paskutiniu metu jau buvau ir iprates. Norejosi greiciau, taciau keliukas tarp Verksioniu ir misko buvo labiau panasus i purvina bala, nei i kelia. Ratlankiai visai baigia susidevet. Tokioms isvykoms reiktu pagalvot apie prastesnius ratus.

Gamta alsavo rudeniu.  Tos raudonos musmirytes -  nuostabiausia misko puosmena.

Nuotraukoje desineje - elektros linija, kuri yra minima piliakalniu atlase. Paveiksliukuose apacioje matome kelia, kuriuo reikia kilti iki piliakalnio.

Cia tas apdeges pusynelis pakeliui i Bielazariskes is Verksioniu.

Praeita syki buvau pasiklydes, besileisdamas zemyn - neradau kelio, kuriuo buvau uzkopes virsun. Si karta pasielgiau protingiau ir kelia atsizymejau pirstine.

Isikuriau ten pat, kur ir praeita karta. Paoperavau arti valandos, perkrimtau, nutariau namo grizt per Trakus, tuo paciu gal dar aplankyti pora piliakalniu.

Bielazariskiu piliakalnis, kad ir smarkiai apauges krumais, zavejo tuo, kad nesimate civilizacijos pedsaku siuksliu pavidalu. Uztat sis vienisas levituojantis berzo lapelis voratinklio spastuose vos neuzhipnotizavo --->

Vasari, operuodamas nuo Vilkeliskes piliakalnio, pameciau piestuka pusnyje. Siandien kaip tik Vladas LY1CG buvo ant Vilkeliskes piliakalnio - piestuko nerado, vien tik kruva siuksliu, po ka tik prauzusios vestuves baliaus. Tesdamas tradicija, palikau piestuka ir ant VI93-ciojo, tik si karta prisukau prie berzo sakos. Gal kas pasinaudos.

Dangus rytuose atrode pakankamai niuriai, nusprendziau paskubeti i VI89 piliakalni Trakuose.