ROMANTIŠKOJO LINIJINIO, LEMPINIO TB STIPRINTUVO PROJEKTAS
(viasas nuotraukas galima padidinti)
Kilus sumanymui savo QRP aparatų šeimynėlei (YaesuFT-817, MKARS80, kinietiškajam X1M-PRO) pasigaminti lempinį nedidelės galios stiprintuvą, pasirinkau paprastą schemą:
http://www.glowbugs.info/2010/06/6n7-tube-qrp-power-amplifier-one-rainy.html
Tačiau jo anodinės grandinės maitinimui knietėjo išbandyti keitiklį iš 12-13 V apsieinant be griozdo - tradicinio transformatorinio lygintuvo. Kol gavau 6H7P lempą, išbandžiau keletą keitiklių iš 12V į 300-400V DC schemų, vieną jau ruošiausi pritaikyti šiam stiprintuvui, bet netikėtai eBay radęs labai patrauklų kinietišką keitiklį, nedelsiant jį nusipirkau. Dabr jo kaina pamažu vis didėja, o kiek ilgai ši nuoroda bus gyvybinga nežinia:
Toks, be korpuso, jis atkeliavo iš Kinijos
Per savaitgalį greitosiomis sumontuotas stiprintuvas su viena 6H7P lempa, maitinamas šiuo keitikliu, veikė puikiai, kaip aprašyta autoriaus, bet Juozo LY2BE paskatintas, dvigubą triodą pakeičiau į Vermachto lempos rusišką kopiją GU-50, pranašesnę savo ne 6, bet 12 V kaitinimo įtampa, galinčią dar ir svyruoti plačiose ribose. Galingumas praktiškai nepakito bet jau nereikėjo step down keitiklio iš 12V į 6 V, skirto lempos kaitinimui. Sistema tapo labiau ekonomiška. Atliko ir LEDai bei kondensatorius AD transformatoriaus katodo grandinėje.
Pirmojoje projektėlio stadijoje su greitomis sumestu prototipu š. m. sausio gale buvo išbandytos 6N7P ir GU-50 lempos. Deja, nutiko taip, kad esu likęs be būtiniausios matavimo technikos: lempinio voltmetro neturėjau, o osciloskopas sugedo. Todėl galiu pateikti tik tokius duomenis:
Žadinant į katodą su 5-7 W kinietiško X1M-PRO mikrotransiverio 3,6 mHz SSB signalu, anodo srovė pikuose iki 100 mA.
Primenu, kad keitiklis tiekia stabilizuotą 450V anodo įtampą (beje, reguliuojamą 190-450 V ribose). Kolegos gerai atsiliepė apie signalo kokybę ir visi juto signalo stiprumo prieauglį, lyginant su 5-7 W.
Buvo galima stiprintuvą, gal dar ir keitiklį perkelti į nedidelę metalinę dėžutę ir taip projektėlį užbaigti.
Buvo galima, bet įvyko kitaip: sumaniau korpusą padaryti neįprastą - primenantį nostalgiškąjį retro, o tiksliau - prašmatniojo SteamPunk (Viktorijos) laikų stiliumi.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Stimpankas
Kai jau padariau korpuso žalvarines grindis, šovė dar viena, padėtį komplikuojanti mintis: O kodėl neįdėjus antenos AD srovės matuoklio, indikatorimi panaudojant egzotiškąją magiškąją žaliają akį? Deja visos turėtos senoviškos magiškosios akys (6E5S, EM1, EM4) , jas patikrinus, buvo atmestos dėl praktiškai pilno jų išsekinimo. Mažiau egzotiška, bet dar visai nenaudota pirštelinė 6E3P, (EM84 kopija) liko vienintelis pasirinkimas. Pats antenos srovės jutiklis labai paprastas: tai didelės skverbties feritins žiedelis su 3 vijomis, su per jį pervertu į anteną einančiu laidu. Žiedo apvijos vienas galas įžemintas, o kitas per kondensatorių sujungtas su diodu ir pagal tipinę 6E3P jungimo schemą, detekuotas signalas patenka į jos tinklelį. Jautrumas kalibruojamas paderinamuoju 500 K potenciometru. Teisingai derinant pi kontūrą, į anteną tekanti AD srovė didėja, ir du žali magiškos akies stulpeliai artėja vienas prie kito, net užsiklodami, kaip švarko skvernai. QSO metu šių lapelių ilgis nuolat kinta, malonu stebėti jų šokį. Pavyko pasigaminti ir audiniu (tekstile) izoliuotus laidus. O su spalvotais, meniniam siuvinėjimui skirtais stikliniais karoliukais padariau gerą izoliaciją aukštos įtampos ir AD srovėms skirtiems laidms. Kadangi konstrukcija atvira, karoliukai apsaugos rankas nuo netyčinio nudegimo. Dar viena jų funkcija puošybinė man taip pat ne mažiau svarbi, kaip ir magiškosios akies puošybinė funkcija.
Pi kontūre norėjau panaudoti ir senovinio stiliaus voratinklio pavidalo ritę, bet ji bandymų neatlaikė pernelyg daug kaista ir sumažėja naudingasis stiprintuvėlio galingumas. Daug mažesnę anteninę srovę, parodė ir magiškoji akis. Bet gal aš ką nors neteisingai padariau, ar nesupratau...
Teko pakeisti ir kai kurias kitas bandymų neišlaikiusias detales. Todėl fotografijose matomi įvairūs variantai.
Pragmatikui ši konstrukcija absurdška: galingumas nedidelis, neišnaudojama visa GU-50 potencija. Tokio pat galingumo tranzistorinis PA daug mažesnis, ekonomiškesnis, nesitranko aukštomis įtampomis, nereikia keitiklio, tinka naudoti portabiliomis sąlygomis
Prieštarauti pragmatikui, apginant šio PA pranašumą tikrai neįmanoma. Beje, tranzistorinį visų TB diapazonų, apie 50 W stiprintuvą jau seniai pasigaminau pagal K5OOR, tai ką gi geriau turiu, pasidaręs dar ir šį?
Materialioji projektėlio pusė, kitaip tariant naudingumas, tikrai neatsparūs kritikai, bet gintis ir nesiruošiu, nes toji kita - nematerialioji pusė man buvo svarbesnė: jaučiuosi kiek geriau, pagaliau pagarbiai įrėminęs Jos Didenybę Radio Lempą, suteikusią man nemažai atradimo džiaugsmų jaunystėje, glosčiusiai akį savo švytėjimu, rankas šildžiusia savo skleidžiama šiluma, leidusia klausytis Amerikos balso ar net kalbėtis tolimais atstumais...
Čia Jų Didenybės Radio Lempos, dirbdamos labai lengvais ręžimais, neuždarytos dėžutės karceryje, bet būdamos matomos ir pačios viską matydamos, tarnaus ilgai, ilgai... Žadu kiek praplėsti diapazonų skaičių, kad stiprintuvėlis dirbtų ne tik 80 m, bet ir 40 m, gal dar ir 20 m.
Pasidovanojau jį sau, savo gimimo dieną. Pasidėsiu savo radijo kampelio lentynoje, reguliariai nupūsdinėsiu dulkes...
O kai kada, kai man patiks, pasipuošiu baltais marškiniais, kažkada buvusiu prabangiu, neišmestu, naftalinu atsiduodančiu, sudilusiu kaklaraiščiu, juodu kostiumu, užsimaukšlinsiu skrybėlę (jos niekada neturėjau, ir vis dar dar neturiu, teks nusipirkti eBay), užsimausiu baltas pirštines, amžiaus sukreivintas, pabrinkusias savo pėdas įsprausiu į apdulkėjusius jaunystės laikų juodus batus bei, pasikvėpinęs brangiais kvepalais, įsijungsiu šį stiprintuvą, paimsiu į ranką mikrofoną ir... gal būt padarysiu keletą malonių QSO su savo bičiuliais.
Bet, tikriausiai daug dažniau, gal tik paturėjęs mikrofoną rankoje, jį vėl mestelėsiu ant stalo, persivilksiu vakarykščiu prakaitu trenkiačia pižama ir išeisiu į balkoną pasvajoti, pasigrožėti nuostabiais, vis labiau ir labiau viliojančiais nepažintais miglotais toliais,
gardžiuojantis vienintele brendžio taurele.
O mano mieloji Virginija atneš dar ir mažutį kavos puodelį.
Tikiuosi, jog su šiuo stiprintuvėliu mane išgirsite ir nuo bent vieno piliakalnio.
Dabar berašydamas, staiga nusprendžiau šį žaisliuką pakrikštinti Romantiškuoju PA ir pagalvojau, kad jis galėtų išlikti ilgai, ilgai, atėjus laikui atsidurdamas, kokiame nors, tarkime Nesąmonių muziejuje ar panašiame.
Tai tiek apie šią, neitin pragmatišką konstrukciją, o tuo pačiu - ir apie save.
Ačiū pas save priglaudusiam Justinui LY2BOK.
73 iš buvusios Pasaulio Bambos - Elektrėnų!
Jūsų LY2HT Vidmantas.
Justinas LY2BOK