Nuo pat labai greitų multipleksorių atsiradimo, radijo mėgėjai pradėjo bandyti sukurti Software Defined Radio - radijo imtuvus ir siųstuvus, kuriuose aparatinė dalis užimtų tik visai mažą dalį. Vienas tokių bandymų buvo ir ZetaSDR. Panaudotas originalus multipleksorius 74HC4052. Schemą bandyta daryti kuo paprastesnę, kuo labiau pakartojamą, todėl vietoje kvarcinio ar kito generatoriaus panaudotas osciliatorius. Atsisakyta ir juostinių bei kitų įėjimo filtrų (nors internete yra kitų autorių pritaikytų filtrų schemų šiam imtuvui). Taip gautas labai paprastas įrenginys galinti priimti radijo signalus. Imtuvas buvo pakartotas daugelio elektronikos ir radijo mėgėjų nuo Brazilijos iki Japonijos.
Kaip priėmimo dalis kompiueryje gali dirbti įvairios šiems imtuvams skirtos programos.