LHFA
LHFA rėmėjai
Aktyvuotojams
Kontaktai
- Informacija
- Paskelbta: Šeštadienis, 2013 kovo 16 08:55
- Autorius Petras (LY2KM)
- Peržiūros: 3850
Diplomo koordinatorius LY2KM
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
|
Puslapio administratorius : LY4K
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
|
|
LHFA e-Log
- Informacija
- Kategorija: LHFA
- Paskelbta: Šeštadienis, 2013 kovo 16 08:46
- Autorius Petras (LY2KM)
- Peržiūros: 28389
Elektroninis žurnalas ( e-Log ) leidžia greitai pasitikrinti patvirtintus ryšius su Lietuvos piliakalniais.
Ryšiai, kurie yra bazėje, užskaitomi LHFA diplomams gauti. Tuo pačiu galite pasitikrinti ryšius diplomams pagal WAL ir LYFF programas. Tai universali QSO bazė, kurios autorius Saulius - LY1VP.
Suaktyvavus piliakalnį, logą ADIF formate prašome atsiusti adresu:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Piliakalnių paieška qso bazėje - LHFA - Logsearch.
Achievements of LHFA program participants |
AL-33 | LY0NAS | 2024-03-15/16 |
Piliakalniai žemėlapyje
- Informacija
- Kategorija: LHFA
- Paskelbta: Ketvirtadienis, 2013 kovo 07 19:49
- Autorius Petras (LY2KM)
- Peržiūros: 19914
Aktyvuoti piliakalniai žemėlapyje
LHFA koordinačių failas Parsisiųsti |
Piliakalnių aktyvatoriai - 2024m. sausio 01 d. Parsisiųsti
|
Piliakalnių programa
- Informacija
- Kategorija: LHFA
- Paskelbta: Šeštadienis, 2013 kovo 16 08:42
- Autorius Petras (LY2KM)
- Peržiūros: 6525
Pìliakalnis (pilies kalnas) – tai kalva kalnas, kur stovi ar stovėjo pilis, pilies kalnas. Piliakalniais vadinami labai skirtingi savo išorine išvaizda bei vidine struktūra objektai: nuo labai panašių į paprastas kalvas ankstyvųjų piliakalnių iki gerai matomais grioviais ir pylimais sutvirtintų vėlyvųjų piliaviečių. Piliakalnį kaip gynybinį įrenginį sudaro du pagrindiniai elementai: pati įtvirtinta vieta bei jos įtvirtinimai. Įtvirtinta vieta – tai piliakalnio aikštelė – buvęs pilies ar kitokio įtvirtinimo kiemas. Manoma, kad piliakalnio pavadinimas kilęs ne nuo žodžio pilis, bet nuo veiksmažodžio pilti. Dažniausiai piliakalniai Lietuvoje yra natūraliai susiformavusios kalvos bei krantų iškyšuliai su žmogaus įrengtais gynybinės paskirties įtvirtinimais (pylimais, sustatintais šlaitais, terasomis, grioviais). Dažnai šalia pilies būdavo gyvenvietė, kartais dar ir įtvirtintas priešpilis.
Piliakalniai atsirado apie 1000 m. pr. m. e. – jie yra svarbiausias pagoniškos baltų kultūros palikimas. Kitose, netgi kaimyninėse etninėse grupėse ir tautose piliakalniai nebuvo paplitę, nes dažniausiai pakako gamtinių medžiagų mūrinėms pilims statyti. Piliakalnius galima skirstyti pagal etninį principą – kiekvienai baltų genčiai būdingi saviti piliakalnių bruožai.
Pradžioje ant piliakalnių buvo statomos įtvirtintos gyvenvietės, vėliau apie V – VI a. jie tapo papėdės gyventojų slėptuvėmis nuo užpuolikų. Pradžioje jie saugoję nuo vietinių genčių puldinėjimų, o vėliau – nuo kryžiuočių, švedų ir slavų. Nuo X a. piliakalniai pradedami apgyvendinti, atsiranda medinės pilys, kuriose gyvendavę kunigaikščiai. XIVa. pab. - XV a. pr. piliakalniai praranda savo reikšmę. Lietuvoje daugiausia vėlyvojo periodo piliakalnių, nes jie buvo geriausiai įrengti ir didžiausi.
Šiuo metu piliakalniai yra archeologiniai paminklai, saugomi valstybės, įtraukti į kultūros vertybių, lankytinų vietų sąrašus, dalykinius žinynus. Jais rūpinasi Paminklosaugos tarnybos. Dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo apie 1000 piliakalnių, išliko nesunaikinta apie 800, labiau tyrinėta tik apie 10 % piliakalnių. Daugiausia piliakalnių yra Lietuvos rytinėje dalyje ir Užnemunėje, mažiausia – Lietuvos šiaurinėje ir vidurio dalyje. XIX a. antrojoje pusėje didėjo susidomėjimas savąja istorija, todėl piliakalnių tyrimai aktyvėjo. XX a. pyliakalnių tyrimai, nepaisant karų ir kitų negandų buvo tęsiami. Lietuva yra vienas gausiausiai piliakalniais nusėtų Europos kraštų.
2005 m. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija savo tinklapyje paskelbė Lietuvos piliakalnių atlasą, kurį sudarė Zenonas Baubonis ir Gintautas Zabiela. Šis atlasas yra išleistas ir spaustuvėje , deja mažu tiražu.