MENU
LHFA sponsors
Visitors
- Details
- Published on Saturday, 10 September 2016 20:52
- Hits: 2203
Pagaliau prisiruošiau paiškylauti po piliakalnius šiais metais ir aš. Nutariau aplankyti mažai aktyvuotus piliakalnius AL-43 Nemunaičio piliakalnį ir AL-42 Laukininkų piliakalnį. Abu piliakalniai gana netoli vienas kito, o ir nuo namų nedidelis atstumas. Tik apie 30 km.
Rytas ekspedicijai puikus , nuotaika gera , aparatūra paruošta, didžiulis 100A/H akumuliatorius pakrautas (sodo kaimynas paskolino).
Gražus rudenėjantis rytas
Netrukus privažiavau Nemunaičio piliakalnį. Dar papildomai pasitikslinu pas vietinį gyventoją važiuojantį su vežėčiomis, kuriuo tiksliau keliuku prisibrauti iki paties piliakalnio. Tačiau šis dzūkelis mane patikino, kad piliakalnis yra oficialiai neteisingai nurodytas ir kad jis yra iš tikrųjų kitoje Nemuno pusėje. Bet aš vis tik nusprendžiau dirbti eteryje, kaip jo vietovės koordinates man rodo GPS.
Greitai pakeliu anteną, paruošiu aparatūrą. Eteris kaip ir tas gražus rytas: jokio trukdžio, jokių "kliurksėjimų" ir panašiai.
Galima pradėti darbuotis nuo AL-43
Girdimumas puikus. Ir korespondentai mane gerai girdi. MONKA ir 100 vatų PA dirba be sutrikimų.
Simetrinis tiuneris gražiai suderina dipolį su 300 omų linija. Taigi, piliakalniuose SDRmcHF - tai jėga !
09:42 val. (LT) padarau paskutinį ryšelį su LY2TG Henriku. 54 QSO. Galima judėti prie sekančio piliakalnio.
Štai čia ir prasideda visos antrojo Laukininkų AL-42 piliakalnio keistenybės. Jau privažiavus ILGIO ežerą, ant kurio kranto toliau ir stūkso piliakalnis, krinta į akis paežerės vaizdas:
Per statomas pilaites nesimato net ežero.....
Po truputį užvaldo mintis, kad piliakalnis man bus nepasiekiamas......
Visi prieigos link ežero keliukai uždaryti įvairiais užrakinėtais vartais. Kai kurie – dar ir kraupiai nudažyti. Čia - tik vieni iš jų.
Stop.....
Matome "naujųjų lietuvių" sutvertas grožybes. O man "dūšioje" tapo taip nemalonu ...
Būtų juojkinga jei nebūtų graudu.
Kadangi tiesiogiai privažiuoti iki piliakalnio negalima, tai nutariau dirbti neprivažiavęs iki pat piliakalnio.
Tik pradėjęs darbą, žiūriu šiuo keliuk jau atvyksta "naujalietuvė" su prašmatniu automobiliu. Supratęs, kad man teks teisintis, darbą eteryje laikinai nutraukiau ir pasiruošiau aiškintis aplinkybes. Ilgos moteriškos kalbos necituosiu, bet buvau sugėdintas kodėl braunuosi į nuosavą valdą (???). Aš paaiškinau, kad man reikia privažiuoti iki čia esančio Lietuvos Valstybės saugomo Laukininkų piliakalnio ir kad vyksta tokia visai neagresyvi radijo ekspedicija. Tačiau atsakymas buvo maždaug toks: „čia yra privačios valdos, šis įvažiavimas padarytas mano, o prie piliakalnio važiuoti negalima, nes ten viskas aptverta ir ganosi elnių banda...“ (!!!!!) Čia aš jau ir neturėjau ką atsakyti ar pasakyti. Tikriausiai, aš neišmanėlis: elnių banda su savo kanopomis ne ardo, kaip maniau, piliakalnio paviršinį sluoksnį, bet jį gal sustiprina! Antraip, argi kas leistų ardomuosius piliakalnio darbus..? Teko pasitraukti į krūmus ir iš ten toliau "aktyvuoti" šalia esantį piliakalnį su nieko apie tai nenutuokiančiais ir net nenujaučiančiais elniais. O moteriškė tikriausiai pasijautė laimėjusi eilinį kartą ir labai oriai nuvažiavo jai težinomais savo keliais.
Kad ir sugadinta nuotaika, bet darbą atlikau. Padariau apie 40 ryšių. Ryšiai su kitomis šalimis: YL, ES, YO. Dar buvo noras pasiekti AL-45 , tačiau net ir oras perėmė blogą mano nuotaiką - apsiniaukė, pradėjo stipriai lyti. Teko susikrauti savo "žaisliukus" ir su slogia nuotaika bei prastomis mintimis apie mūsų gamtosaugos sistemą pajudėti link namų. Ką veikia mūsų, taigi, ir mano mokesčiais išlaikomas gamtos apsaugos departamentas, paveldo departamentas? Apie ką jie galvoja? Kuo jie užsiima?
2016 09 03 LY2BOK op. Justinas