LHFA

• 
• 

Details

Published on Sunday, 03 April 2016 20:35

Hits: 2981

SEZONO “ATIDARYMAS” ROKIŠKĖSE (KA-37)

2016-04-02

M0NKA mcHF 15W minitransiveris, “LW” antenna ir “LW”{ mikrotiuneris, 6600 mAh Li-Ion akumuliatorius, dar vienas didesnis atsarginis akumuliatorius, brolio LY3MJ senutėlis automobilis “Renault Espace” su “pridususiu” akumuliatoriumi.

Tik 80 m diapazonas, tik SSB.

 

“Nuo labai seniai žmonės kalbėdavo, jog ant šios kalvos yra Napoleono armijos kareivių kapinės.

Buvo palaidota šimtai nuo bado išsekusių, mirtinai sušalusių kareivėlių.O pradėjus kasti su

ekskavatoriumi, nuo kalvos ėmė riedėti dešimtys gerai išsilaikiusių žmonių kaukolių, gausybė

kitokių kaulų. Susirinko daug aplinkinių gyventojų, jie stebėjosi, žegnojosi, kalbėjo jog čia ir yra tų

kareivėlių palaikai. Niekieno neprašomi, gyventojai rinko kaulus į pintines, maišus ir kažkur

perlaidojo iš naujo. Tai įvyko 1987 metais, pramoniniu būdu pradėjus kasti smėlį, žvyrą.”

(Iš atėjusio pasižiūrėti, ką mes čia veikiame, Rokiškių piliakalnio kaimynystėje gyvenančio vyriškio

pasakojimo 2016-04-02).

 

   Sunkiau prieinamus piliakalnius aktyvuoti palikdamas jaunesniems, sveikesniems ir energingesniems kolegoms jau keli metai vis pasirenku lengvai prieinamus. Beveik išimtinai naudoju nesunkią, į darželinuko kuprinę telpančią QRP aparatūrą, kompaktišką, lengvutį Li-Ion akumuliatorių, iki 40 W tinkamą specialiai „High Z“ pritaikytą mažutį transformuojantį tiuneriuką ir ant medžių šakų užmetamą anteną “ilgas laidas” (Long Wire arba tiesiog LW).

   Man tinkamo prieinamumo sąlygas atitiko Rokiškės, bet medžių netoli jo beveik nėra. Kiti panašūs, labai nenutolę piliakalniai mano jau aktyvuoti, todėl išvykos su žmona Virginija pasibaigė.

   Praeitą vasarą įsigijau tvirtą teleskopinį 9,6 m ilgio meškerykotį, bet jis riogsojo garaže, nenaudojamas.

   Lyg nei iš šio, nei iš to, vis labiau tuo stiebu pradėjo aktyviai domėtis brolis Jonas LY3MJ: apačią sutvirtino aliuminio vamzdžiu, viršuje pritaisė laido tvirtinimo elementą, pagamino lengvai į dirvą įkalamą ir lengvai ištraukiamą kuolą stiebui pastatyti, suvirino patikimą su automobilio ratu prispaudžiamą „L“ formos stiebo laikiklį. Galvojau, kad tegul darosi, su malonumu stiebą atiduosiu jam.

   Bet viskas pakrypo visiškai kitaip: neseniai brolis man pasiūlė išsirinkti piliakalnį ir, kai tik galėsiu, abiems kartu prie to piliakalnio nuvažiuoti, pasiimant stiebą su visais priedais. Medžiai dabar jau nebereikalingi! Taigi, pasirodo,gerasis mano brolelis dirbo ne sau, bet man, norėdamas padovanoti šventę – išvyką prie piliakalnio...

   ...ir padovanojo!

 

  

Rytas šaltokas, todėl aktyvavimą pradėjau, sėdėdamas brolio „Espace“ kabinoje. 80 m diapazone kolegos atsakinėja gerai, su jais kalbuosi neskubėdamas (ne varžybų stiliumi), nes instinktyviai norisi kuo ilgiau užtęsti šitą puikią išvyką...

 

 

Po ilgos pertraukos tiesiog mėgaudamasis portabiliu operavimu, stengdamasis kuo aiškiau, kuo suprantamiau ištarti tuos kelis būtiniausius žodžius, iš viso padarau 64 QSO (daugiau, nei užsiregistravo trafike).

 

Nušvitus saulutei ir atšilus, buvau operatyviai persikraustęs prie stalelio lauke.

 

 

Bet po keleto QSO sustiprėjęs vėjas parginė atgal į „Espace“ kabiną.

Deja, niekaip nepadariau nei vieno QSO 40 m diapazone, nors Petras LY2KM šaukinį LY2HT/p nuolat dėjo į DX Cluster‘į.M0NKA mcHF SDR transiveriukui aiškiai trūksta galingumo: pagal spektogramos parodymus susiradęs laisvą vietą, tuojau būdavau nurungiamas galingųjų kaimynų, nes jie irgi pajusdavo „laisvą vietą“. Dar ir laikas palankiems bangų sklidimams jau buvo nepalankus.

 

Paėmęs fotoaparatą ir“ transiveriuką, besižvalgydamas nufotografuoju, ko nespėjau nufotografuoti pačioje pradžioje, padėdamas broliui įrengti anteną.

 

 

Užkopiu ant piliakalnio.

 

 

Gaila, nenufotografavau netoliese esančios kalvos su duobėtu, išraustu jos paviršiumi, tik pagalvojau: „metalo ieškotojų veiklos pėdsakai...“

 

   Grįžęs žemyn, randu atėjusį „inspektorių“ – piliakalnio kaimyną (250 – 300 m ŠV kryptimi), kuris pradžioje išklausinėjo, ar neturime metalo ieškiklių, ar nepakenksime piliakalniui ir jo aplinkai, o įsitikinęs, jog panašių ketinimų neturime – pagrįstai didžiuodamasis informavo, jog daug prisideda, prižiūrėdamas piliakalnį ir jo aplinką, o svarbiausia - papasakojo įžangoje mano parašytą istoriją apie Napoleono kareivėlių kapines. Atsiprašau, kad skaitytojui tik dabar atskleisiu visą, specialiai mano iki šiol nutylėtą tiesą: kapinės visai ne ant piliakalnio, kaip buvo galima pagalvoti, bet greta, ant PR kryptimi esančios platesnės, erdvesnės kalvos.

Visokiais gandais šiurpinti skaitytojus dabar labai madinga. Stengiuosi ir aš neatsilikti nuo mados! ­­

    

Metas namo, bet prisiminiau dar neatliktą „fotosesiją“ su M0NKA mcHF SDR minitransiveriu.

 

 

 

 

Kaip ir visada, o šį kartą gal net daug labiau, nesinori išvykti.

 

 

Surenkame nuo mažai naudoto stalelio ant jo sukrautą techniką, palikdami tik maistą.

Išgeriame karštos arbatos, kavos, suvalgome sumuštinius, baigiame tvarkytis.

 

 

    Užsigalvojus apie Lietuvos istoriją, nepavykusį Napoleono žygį per tuo metu Rusijos užimtą Lietuvos – Lenkijos teritoriją gilyn į Rusiją, apie galėjusius ar negalėjusius įvykti pakitimus Europoje, tuo pačiu ir Lietuvoje, apie novatorišką, tuo metu pažangią ir demokratišką Bonaparto (Napoleono) valdymo sistemą užkariautose valstybėse, nepajutau kaip pravažiavome minėtų kapinių ekskavatoriumi nualintą kraštą, o atsipeikėjau tik Kalviuose. Taigi, praleidau paskutinę savo progą nufotografuoti tas nelaimingas kareivėlių kapines.    

   Kalviuose stabtelėjame nufotografuoti įdomią, rotundinę Šv. Antano Paduviečio bažnyčią su varpine, pastatytas 1800 – 1806 m.    

   Važiuojant ir su broliu diskutuojant, taip ir nesupratome: kodėl jau laisvoje Lietuvoje taip trūksta elementarios pagarbos kai kurių valstybių armijų kareivėlių kapinėms? Nėra jokių užrašų, nėra jokio informacinio stendo prie kapinių apie Lietuvos, o ir visos Europos valstybes paveikusius Napoleono I-jo karus, žygius. Dažniausiai nėra apskritai jokios informacijos, jog tarkime, ten – kapinės. Sakysite, jog gal mano minimu atveju - visai ne Napoleono kareivėlių kapinės? Gali būti ir taip, bet tuomet – kieno kapinės su tiek daug gerai išsilaikiusių kaukolių? Kodėl tokia didelė palaikų sankaupa netyrinėjama? Nebent, 1987 m. aplinkiniai gyventojai perlaidojo ne žmonių o kažokių gyvulių kaukoles ir kitokius palaikus... Kodėl informacija apie čia tikėtinas Napoleono karių kapines labai šykšti (domėjausi informacija, bet tik lietuvių kalba) net internete?

Keliai link Rokiškių piliakalnio tikrai labai puikūs, kiekvienoje kryžkelėje – nuorodos, piliakalnis ir aplinkinė teritorija sutvakyti, prižiūrimi 10 balų iš 10 galimų. O greta esančios gal būt Napoleono karių kapinės niokojamos kapų plėšikų, neprižiūrimos, atrodo – ir netyrinėjamos. Aišku, šių „nepatikslintos“ kilmės kapinių nerasime jokiuose saugotinų teritorijų sąrašuose. O juk žvyro kasėjai suardė gal tik 1/10 – ją teritorijos. Todėl tyrinėjimams dar buvo likę daugiau nei pakankamai kapų plėšikų nesuniokotų palaikų, atributikos. Nelegalūs kasinėjimai tęsiasi, kalva greitai gali likti „tuščia“. Nejučiomis lenda mintis: mes – vis dar labai tvirti „homo sovieticus“?

   Nežiūrint visko, Lietuvoje surinkto M0NKA mcHF SDR transiveriuko pirmąją išvyką darbui portabilioje pozicijoje vertinu labai palankiai, o ekspediciją priskiriu prie pavykusiųjų.

 

Ačiū visiems kolegoms už malonius ryšius, aiškiai juntamą palaikymą jų metu!

Ačiū broliui Jonui už šventę, o žmonai Virginijai – už skanius pietus, sugrįžus į namus!

Viliuosi, jog mano gergždžiantį balsą išgirsite, man dirbant iš kitų piliakalnių.

Visiems linkiu džiugaus, saulėto pavasarinio džiaugsmo!

 

73, Vidmantas LY2HT.

 

• < Prev
• Next >