2015-08-12 Gabriejolės piliakalnis

Esu šiaulietis ir mėgstu grybauti, tai man pažįstami Kurtuvėnų miškai. Juose mėgsta laiką leisti dviratininkai, lapių medžiotojai, vaikščiojimo "kiek nori tiek eini" mėgėjai, orientacininkai, grybautojai ir viso kito mėgėjai. Piliakalnio buvimo vietos iš ankščiau nežinojau, bet tuose vietose žinau gerų vietų kur auga voveruškės. Sūnus paprašė leisti pasipraktikuoti vairuoti mašiną, tai, pasinaudodamas ta proga, nutariau aktyvuoti šitą paslaptingą Gabriejolės piliakalnį. Akumuliatorių bus kas paneša...

Važiavome ne taip, kaip rekomenduoja http://piliakalniai.lt/, bet pasukome per Vainagių girininkiją. Nieko daug nemastydami nuvažiavome iki Pustlaukio duobės. Čia "atsižymėjom" nuotraukose, kad skeptikai neabejotu dėl LYFF-015 ir važiavom toliau ieškodami keliuko į piliakalnį. Orientyras: žvyro karjeras. Nuo jo mažiausiais tiesioginis atstumas iki piliakalnio, todėl už ryškaus posūkio rastas keliukas tikrai ves link piliakalnio. Pavažiavus nuo Pustlaukio duobės 1,4 km,  yra visai padorus keliukas į kairę. Jei teisingai radom keliuką, tai juo pavažiavus 600 m, turėtume rasti takelį link piliakalnio. Deja keliuku pavažiuoti galima tik 400 m, toliau jis užverstas žvyru. Vargu ar kas rūpinasi duobių užtaisymu tokiuose keliukuose, greičiau tai miškininkai nenori, kad visokie grybautojai važinėtųsi mašinomis.  Kliūtis tokioje vietoje, kad ir apvažiuoti nepavyks: skersai kelio eina išarta kvartalinė linija.

Palikome čia mašiną ir tolia su daiktais ėjome pėsti. Pagal piliakalniai.t  turėtu būti likę 200 m iki posūkio + 200 takeliu + ir 20 m kairėn. Puse kilometro miške einant toli neatrodo. Begrybaudamas ne tiek padarai.

Viskas tikslu kaip ir aprašyta. Einant takeliu, kuris beje veda į piliakalnį, ir žvalgantis kairėn (na ne ta prasme... ) , piliakalnio praeiti tikrai neįmanoma.

Iš aprašymo susidarė įspūdis , kad tai sunkiai surandamas ir neišvaizdus piliakalnis. Bet taip nėra. Iš tos pusės kur atėjom, kažkokio aukštumos padidėjimo kaip ir nesijaučia. Bet esant piliakalnio viršūnėje, pamatai skardį į likusias tris puses, kaip nuo 5 aukštų namo. Nuotraukose to nesimato. Miško piliakalnius iš vis keblu fotografuoti. Tai kol kas tiksliausiai išmatuotos GPS koordinatės iš visų mano aktyvuotų piliakalnių. Tai aukščiausia piliakalnio vieta. Toje vietoje kaip ir duobė: lyg tai kokiam geodeziniam ženklui priklausytu būti... Bet deja jokio piliakalnio ženklo neradom. Sūnus su šuneliu apėjo  visus šlaitus.

Pasikabinom anteną ir įsijungiu radiją. Girdžiu VienasCenrasTadas  su AntruHenrikuTadu "laiko 3660 dažnį". Šaukiu , bet manęs niekas atrodo negirdi. ATT derinasi. Gal baterija? Einu antenos kabelio tikrinti, skambina telefonu KaunoMiestas, nebe sugraibau telefono, prakaitas pila (tvanku ir amžius ne tas). Pajudinus kabelio jungtį prie antenos, girdžiu kaip radijas ima "kriokti". Grįžtu, prisuku jautrumą, perskambinu telefonu KaunoMiestui, kad viskas gerai ir imuosi aktyvuoti. 34 QSO. LY, YL, RT2. LY1WS/P pasiūlo savo aktyvuojamą UT-74 piliakalnį.  "Smagi buvo medžioklė", kaip sakė kažkas iš Kiplingo draugų.

Nuotraukos, jei kam įdomu , čia. Tiems kas norės aktyvuoti šį piliakalnį dar kartą: galima planuoti vienu važiavimu Vainagių ir Gabrijolės piliakalnius kartu, dar galima ir Kurtuvėnų piliakalnį (tiksliau senąsias kapinaites) aplankyti grįžtant.

Grįžom, pauogaudami aviečių, be nuotykių, neskaitant to, kad užsikirto bagažinės durelės. Sūnus buvo dviratį pasiėmęs, norėjo miškais pasivažinėti, kol aš operuosiu. Taip ir liko nepasivažinėjęs, o grįžus namo,  išardėm dviratį ir dalimis ištraukėm per šonines duris. Bagažinė taip ir neatsidarė. Kol kas.