LHFA

Details

Published on Thursday, 09 July 2015 19:38

Written by Genadijus (LY2GN)

Hits: 2248

SI-31, SI-322015 m. liepos 5 d. Sekmadienis.

Į SI-26 Kalniškių II  piliakalnį išvykom 6 val. ryto,  nuo Užvenčio, galvodami, kad nuo 7:00 jau būsiu eteryje.

Nuo Vaiguvos miestelio, kaip ir aprašyta http://piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=199  , Kiloniuose  kryžkelėj pasukom kairėn. Žvyrkelis platus, tvarkingas. Pavažiavus nurodytus 650 metrų ir pasukus kairėn, kelias atveda tiesiog į karjerą. Užtvaras nuleistas, sargo būdelė. Pasižadinam sargą, pasilabinam ir klausiam: kur čia piliakalnis, gal anas didelis kalnas...? Ne tai rekultivacijai skirtas gruntas, o piliakalnių čia daug, kuris? Pavadinimas jam nieko nesako, į karjerą su automobiliu neleidžia: savininkas draudžia, vaizdo kameros...

Einame per visą karjerą pėsčiomis, apsižiūrėti. Karjeras didelis, eiti yra ką. Sukam kairėn, ten iki priešais esančio šlaito arčiau. Tiesiai net neįmanoma praeiti: labai giliai iškastas griovys. Pagal  žvėrių pėdas surandam kur galima užlipti karjero  šlaitu, užsikeberiojam. Užlipus iš karto griovys (matyt piliakalnio), bet iš karjero pusės visiškai užverstas karjero paviršiniu gruntu. Kalnas nieko ne aukštesnis už karjero kraštą. Jaunas miškas. Antenai vietos nėra. Einu palei karjero kraštą. GPS rodo, kad koordinatės lyg ir panašiai... Taip kaip karjeras apjuosia šitą vietą, galima spręsti, kad  čia kasti jau neleidžiama, turbūt Piliakalnis čia ir yra . Aparatūra atsinešti iki čia nepajėgsim, reikia ieškoti kito privažiavimo. Kai karjerą rekultivuos, gal čia ir bus atstatytas privažiavimas, o gal priplaukimas...

Sargas paaiškina, kad aplink privažiavimas yra, bet geras padangas reikia turėti: labai statūs nusileidimai, ne visi įvažiuoja.  Bandom, juk kitos išeities šiandien ir nerasim. Į karjerą be savininko leidimo negalima. Savininkas gyvena Pakėvio dvare, o ir sekmadienio rytas ir  kaip čia žadinsi. 

Grįžtam link sankryžos ir iškart už upelio sukam į mišką. Keliukas lygus, kietas apaugęs aukšta žole, pravažiuoti galima. Išsišakojimas. Sukam pamiške, nes rimčiau atrodo. Keliukas kylam visą laiką aukštyn. Kairėje slėnis, upelis, kurio nesimato. Keliukas panyra į mišką ir čia pasidaro aišku, kad toliau gal ir nuvažiuosim, bet atgal vargu. Labai stati nuokalnė, apaugus žole. Mašiną šitoje vietoje apsukti galima nesunkiai.

Padarau slėnio nuotrauką, paliekam mašiną ir einam keliuku žemyn. Vėliau, namie, iš nuotraukos koordinačių supratau, kad mašina pastatėm  beveik reikiamoj platumoje, tik ilgumos trūko. Iki tikslaus taško apie 90 m.  Buvo  galima buvo aktyvuoti iš čia. Į karjero pusę nuo keliuko laukymė, lyg ir kelio būta, anteną pastatyti galima.  Bet, kaip grįžti nemačius Piliakalnio. Maklinėjam (be daiktų aišku).  Iš karto, nusileidus keliuku, atsiduri tamsiam ir tankiai suaugusiam  eglyne, tarsi lomoje tarp kalnų. Paėjus tolyn dar viena loma. Tyrinėjimui pasirenkam vidurinį kalną ir kopiam. Kalnas siauras ir status. Rytinė loma medžiais neapaugus, prižėlus paparčių ir džipu jos dugnu  turbūt galima būtu važiuoti, nes matosi buvusio kelio požymiai. Loma kyla aukštyn ir  baigiasi ties karjero šlaitu.  Žmona ištyrinėja keliuko, kuriuo atvažiavom, tęsinį.  Gal galima išvažiuoti per kitą pusę?  Už maždaug 300 metrų jis baigiasi plynai iškirstam miške. Vieni kelmai.

Užlipu į kalną, apvaikštau viską. Terasos dydis lyg ir atitinka aprašymą. Viršūnės perimetras  apsodintas vienodo amžiaus ąžuoliukais. Kitur miške jų nėra. Gal kažkas taip pažymėjo Piliakalnio vietą: vėliau ąžuolai padarys jį matomą iš tolo.  Gana jauku. Nuėjau išilgai iki kito krašto, kuris atsiremia į karjerą ir dar užverstas sustumdytu gruntu.  Kairėje milžiniškas kalnas sustumdyto grunto. Už Piliakalnį atrodo įspūdingiau. Jei kas leistų iki čia galima būtu privažiuoti karjero vidaus keliukais. Na gal ne su bet kokiu automobiliu, bet su džipu - tikrai.

Ženklo su Piliakalnio vardu neradom. Manau buvo iš kelio pusės ir „karjeristai“  ženklą  ir, pro šalį einantį, keliuką užvertė.

Nutariu atsinešti stotį į,  arčiausiai automobilio pastatymo vietos esantį, šiaurinį  terasos  galą. Jis visai siauras.  Per du kartus atsinešam mantą. Anteną (41 m ilgio) pasikabinu, ant šakų, išilgai Piliakalnio viršūnės. Kabelis 27 metrai, taip, kad kur sėdėti galima pasirinkti laisvai. Įsitaisau po ąžuoliuku.  9:07 pradedu. Nustebau, kaip gerai visus girdžiu ir mane atrodo girdi, nors antena vos ne žolę liečia. Šviesu, šilta, jauku. 42 QSO. Žmona muses baidė, fotografavo ir rinko kažkokias žoles. Apie 10 valandą „pailapas“ nurimo (pradeda klausinėti ar ne kitam piliakalnyje esam). Tenka,  labai nenoriai,  palikti  taip sunkiai „užimtą“ Piliakalnį  (pažadėjom aktyvuoti dar ir SI-29). Nešam mantą link mašinos. Grįžti ne ką lengviau. Žemyn nuo kalno ir vėl aukštyn iki mašinos.  Kažin ar kada čia grįšim? Būtu gerai pasidomėti po kokių 5 metų, kaip sekasi Piliakalniui.

Nuotraukos:  https://goo.gl/photos/M4MuGaHKj1EohEYX9

SI-29 Papilalio  piliakalnį pasiekėm tiksliai pagal http://piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=202   aprašymą. Lauko keliukas - dailus tvarkingas žvyro keliukas su grioveliais iš šonų . Tik siauras, neprasilenksi. Ties miškeliu staiga baigiasi, lyg jo nebūtu buvę...  Miškelis (tiksliau krūmynas) dvelkia malonia vėsa, jaučiasi netoliese esant vandens telkinio. Sustojame miškelyje, ties laukyme link Piliakalnio. Aukšta žolė. Nešienauta ir nevaikščiota. Čia galima apsukti mašiną.

Einu apsižvalgyti. Kalnas neaukštas, dalis jo viršūnės  šernų išknista pieva, dalis apaugus krūmais ir medžiais. Neišvaizdu ir ne kažin kas nuo viršūnės matosi. Viršūnės pakraščiais pievoje kažkokių kuolų liekanos: gal nuo elektrinio piemens. Šernų išknistuose vietose matosi žalio stiklo šukių: matyt XX a. antros pusės „kultūrinis“ sluoksnis atkastas... padarau nuotraukų ir einu antenos atsinešti.

Kadangi labai karšta, tai stengsiuosi įsikurti, kiek leis antena, arčiau keliuko, nes ten vėsu ir šešėlis. Antena gan žemai „pasikabino“, galą pririšu prie kuolo kalno šlaite, kitas per virvę prie lazdyno, ties keliuku. Jungiuosi stotį. Krūmuose girdisi būrelio žmonių balsai, bet pas mus „pažiūrėti“ niekas neateina.  Vėliau žmona papasakoja, kad iš kalbos supratusi, kad tas būrelis ieškojo buvusios  sodybos vietos. Buvo jaunų ir pagyvenusių žmonių. Matyt kažkas nutarė susirasti savo giminės „Žemutinę Pilį“ . Kaip tik tinkama vieta. O gal ir atstatys? Va kodėl keliukas toks tvarkingas.

Ženklo su Piliakalnio vardu neradom, o ir noro ieškoti  visai nebuvo. Karšta, musių ir aklių debesys, neįžengiamas krūmų ir žolynų raizgynas, laikas spaudžia ...

Padarau 29 QSO. Palyginus su SI-26,  „susidomėjimas“ gerokai mažesnis.  Kai visi nutyla, išgirstu tylų, bet aiškų  ES. Padarau QSO ir baigiam.  Karšta.

Nuotraukos (tiesą sakant nebuvo net ko fotografuoti): https://goo.gl/photos/6XxB1yyfEsEP2qTo9      

Namo grįždami, važiuosim per Karklėnus link Kolainių. Pasiieškosim pakeliui SI-31 ir SI 32, kuriuos turėtume aktyvuoti rytoj.

Žvyrkelių labirintas. Ženklų beveik nėra. Pasiklystam, tai yra prarandam nuovoką kur esam. Važiuojam į priekį. Apsisukti nėra kaip, o be to vis tiek kur nors atvažiuosim. Piliakalnių aišku  neradom, nors kaip paaiškėjo vėliau, šalia jų pravažiavom visai tiksliai.

Genadijus LY2GN

• < Prev
• Next >