UT-70 Antaraisčių piliakalnis

Antaraisčių piliakalnis, kaip sako jo pavadinimas, yra didokos pelkės viduryje. Dėl sudėtingo priėjimo ši ekspedicija buvo stumiama tolyn, bet kai nebeliko daugiau neaktyvuotų piliakalnių Utenos apskrityje, buvo ryžtasi šiam žygiui. Vis tik pelkė nėra pati tinkmiausia vieta pasivaikščiojimams. Šiai ekspedicijai buvo rengtasi ilgai. Duomenis apie šį piliakalnį pradėjau rinkti dar praeitų metų žiemą. Išanalizavus palydovines nuotraukas ir sulyginus jas su žinomomis vietomis, prieita išvada kad pelkė turėtų būti praeinama. Taip pat teko girdėti kad ten kažkas važiavo mėlynių rinkti. Tai suteikė drąsos padaryti žvalgybinę išvyką. Pagal palydovinę nuotrauką buvo pasirinktas tankiausia augmenija apaugęs priėjimo maršrutas, tikintis, kad medžių šaknys sudarys pakankamai tvirtą pagrindą, o be to medis negali augti be grunto, tiesiog vandenyje. Taigi tankus miškas pelkėje dažniausiai sudaro galimybę ten praeiti, o plikų vietų geriau vengti. Nuvykus į vietą paaiškėjo, kad ne viskas yra taip sudėtinga kaip iš pradžių atrodė. Visa didžiulė pelkė buvo apaugusi pušimis. Pušys visos panašiai vienodos ir tik apie 10 m aukščio ir 15-25 cm storio. Po pušimis mikšta samana, mėlynojai ir gailiai. Nebuvo jokių balų, šlapynių ar liūno. Tiesiog pušys ir samanos. GPS vedamas priėjau ir patį piliakalnį. Taip žvalgybinė išvyka parodė, kad reikės čia sugrįžti su trasyveriu.

Antaraisčių piliakalnis žiemą.

Šio piliakalnio aktyvavimui buvo pasirinktas šeštadienio rytas, kada po trafiko būna dižiausias aktyvumas. Be to diena sutapo su mobilių-portabilių stočių varžybomis, taigi buvo minčių sudalyvauti iš retesnio WAL kvadrato. Atvykus į vietą staigmenų nebuvo. Jau žinojau kur pastatyti automobilį ir maršrutas iki piliakalnio buvo žinomas ir patikrintas.

Gamtovaizdis pakeliui į piliakalnį.

Antarasičių piliakalnis.

 

Lijo senokai ir pelkė gerokai nusekusi, todėl iki piliakalnio galima nueiti net be guminių batų nesušlapus kojų. Kol pasistačiau anteną, trafikas jau buvo prasidėjęs ir į regstraciją pavėlavau. Belaukiant trafiko pabaigos paaiškėjo nemalonus dalykas – mašalai. Kol vaikšiojau, stačiau anteną šitų parazitų nepastebėjau, bet kai ramiai pasėdėjau kelias minutes, šitie maži kraujasiurbiai tiesiog apspito. Pelkėje tikėjausi uodų, bet jie nepasirodė. Nuo mašalų antpuolio  nepadėjo nei chemija nuo uodų nei beržo šaka. Ryšius dariau greitai, o minčių apie dalyvimą varžybose nebebuvo. Taigi piliakalnis pasitiko labai nesvetingai.

 

Piliakalnio papėdėje yra nedidelė kūdra. Neaišku ar ši kūdra išlikusi iš tų laikų kai piliakalnis dar buvo naudojamas, ar iškasta vėliau gyvuliams girdyti, nes daugiau atviro vandens pelkėje nemačiau. Gal skamba keistai, bet senais lakais gyvulius ganydavo ir tokiose vietose.

 

Šio piliakalnio ir pelkės keistenybė yra takai per pelkę. Šitie takai labiau primena kelius ar kvartalines linijas. Tai galima pamatyti iš palydovo darytoje nuotraukoje paspaudus nuorodą

http://www.maps.lt/map/?lang=lt#obj=604361;6136480;Pa%C5%BEym%C4%97tas%20ta%C5%A1kas;&xy=604392,6136497&z=2000&lrs=orthophoto,hybrid_overlay,stops,zebra

 

Nuotraukoje galima matyti kad yra tiesi linija kur neauga pušys. Tokio tako plotis apie 3-4 metrus. Tokių takų yra ne vienas ir atrodo jie visi taip pat ir yra panašaus pločio. Buvo mintis kad tai turbūt kvartalinė linija miške, bet geriau pažiūrėjus į nuotrauką iš palydovo galima matyti kad tokių linijų yra daug, jos eina atsitiktinėmis kryptimis ir yra tiesios. Kvartalinės linijos tokios nebūna. Kadangi linijos tiesios tai akivaizdžiai žmogaus darbas. Tačiau kokiu tikslu tai padaryta lieka neaišku.

 

Pabaigai tiesiog gražus vaizdelis. Žydintis gailiai. Taip žydi visa pelkė. Gražu.

Rezultatas 67 ryšiai tik 80 metrų diapazone. Tai kol kas geriausias mano pasiekimas. Tai buvo paskutinis dar neaktyvuotas Utenos apskrities piliakalnis.

 

Vaidas - LY2HS