Žaliosios piliakalnis liko vienas tuose kraštuose. O kadangi dabar turiu laisvo laiko, tai ant greitųjų ir susiruošiau. Didžioji masė LY`ų jau tą piliakalnį turi dėka Vidmanto – LY2HT. Gavau rekomendacijas kaip lengviau piliakalnį pasiekti. Žiūrint į Google Earth viskas atrodo gana pakenčiamai. Deja kitoks vaizdas atsiveria prieš akis esant jau vietoj. Galiu pasakyti kad Googlej yra kokių 8m. senumo nuotraukos. Dabar viskas taip apžėlę, kad trečdalis entuziazmo dingo iš kart. Kol dar jo buvo, leidausi į avantiūrą. Yra daug „priravėta“ miško keliukų. Sistema absoliučiai neaiški. Bet ir eiti juo nėra lengva. Gerumas tik tame, kad nereikia bristi per šabakštynus. Staiga vos už keliolikos metrų pašoka pora šernų ir šnairuodami nubrazda per krūmus. Apima nejaukumo jausmas...

Nugalėjus baimę, sliūkinam vėl pirmyn. Kai praravėtas kelias baigėsi, GPS`as jau liepė nerti per krūmus tiesiai link piliakalnio. Tiesiai - tai dar koks 300m. nenuspėjamo kelio. Ir kai priekyje per tankias šakas pradėjo šviestis saulė, galvojau kad jau pagaliau. Deja išlindus į laukymę pataikiau į vešlios žolės jūrą ir dar priedo į kalną. O žolė iki pažastų. Pasigailėjau aplamai, kad susiruošiau į tokią kelionę. Bet tikslas jau čia pat. Užropojęs į viršų atsidūriau ten kur ir turėjau atsidurti.

MA-28-1 

Čia pietvakarinis šlaitas, kuriuo ir užropojau į viršų.

MA-28-2

Piliakalnis apaugęs visas aukšta žole ir krūmais. Labai nedaug yra plynesnės vietos. Išguldęs kiek įmanoma žolės, susiruošiau poziciją. Dipolis kryptimi šiaurė – pietūs. Kitaip nelabai gautūsi.Lietuvaičių kaip ir reikėjo tikėtis negausiai. Vis tik darbo diena. Bet raportai geri. Žodžiu nėra užkeikta vieta. Kaip kad buvo su Vidmanto signalu prieš mėnesį. Ant 40m. lenkai ir vakarų Europa neleidžia nuobodžiauti. Ypač jaučiasi kada buvo spotas. Ant 20m. dar geriau. Pagrindinis darbas telegrafu. SSB`istai kažkaip nesidomėjo manim. Sumoje gavosi apie 110 QSO. Skaitau kad neblogai.

Lieka grįžti atgal. Bet kai pagalvoji kas laukia, apima vos ne neviltis. Bet namo norisi... O sveria viskas dvigubai sunkiau. GPS`o vedamas ir su labai dažnais pailsėjimais, artėju iki mašinos. Tarp kitko GPS`as labai geras daiktas, net ir labai tankiame miške. Nenugrybavo nei karto. Ieškodamas lengvesnio kelio dažniau „grybavu“ aš. Pusiaukelėj, tokioj glūdumoj ir visų pamirštoj vietoj staiga sutikau gyvą žmogų. Išsikalbėjom, pasirodo jis irgi traukia link piliakalnio, bet kaip turistas. Jo ekipiruotė daug lengvesnė. Kaip jau viską patyręs, patariu kaip ten patekti ir palinkėjau sėkmės. Jis dar paminėjo kad yra netoli kalnas su apžvalgos bokštu ir sakė kad verta ten pabūvoti. Padėkojau ir pasakiau kad man jau ir to per akis.

Kai pasiekiau mašiną, baltiniai buvo kiaurai šlapi nuo prakaito. Iki kelių šlapias nuo žolės. Pirmą kartą mačiau tiek daug erkių. Išsipurčius ir kažkiek pakeitus drabužius bei apavą, užkandus gyvenymas prašviesėjo. Ne toks jau baisus tas piliakalnis ir buvo. O kiek tokių buvo ir kiek dar bus...

Kaip tyčia sugrįžo nieko nepešęs turistas ir sutarėm, kad jis parodys kur yra apžvalgos bokštas. Sėdom į automobilius ir pasileidom liuksusiniu žvyrkeliuku palei sieną link Liubavo. Paliktų pasieniešių bokštelių čia į valias, bet jie žemi. Pagaliau privažiuojam ir patį kalną ant kurio stovi pasieniečių paliktas bokštas. Dabar jis tarnauja kaip apžvalgos aikštelė. Ir tai prieinama kožnam čia atvykusiam. Vaizdai tikrai įspūdingi, tuo labiau buvo gražus ir saulėtas oras. Tarp kitko ši vieta manau tiktų UTB`istams per varžybas. Ta vieta yra KO14MI kvadrate. Tikslios koordinatės irgi žinomos.

MA-28-3 

 MA-28-4

MA-28-5 

Čia Lietuva

MA-28-6 

O čia tolumoje jau Lenkija. O arčiau ko ne piliakalnis?

Tai tiek šios dienos nuotykių. Buvo užplanuotas dar vienas piliakalnis, bet jau bunant ant MA-28 tapo aišku, kad ne užteks kvapo. Gal ir gerai. Pabuvojau neplanuotoj vietoj, pasigrožėjau iš kart dviejų valstybių vaizdais. Spidometre 217 km., sugaištas geras pusdienis. Įspūdžiai geri, nors skauda visus galus. Bet tai su laiku praeina...Linkiu tai perskaičius patirt natūroj kažką panašaus kiekvienam.

Jau kelintą kartą "lipu ant grėblio". Į sunkiai prieinamus piliakalnius patariu nevažiuoti vasarą, kai aukšta žolė ir jos daug. O dažnai ta žolė būna su dilgynėm, usnimis ar dar velniai žino kuo. Tai atima daug sveikatos, netgi labai daug. Ateityje tokiu metu ieškosiu lengvesnių...

Petras – LY2KM

2014.06.27